Kreipdamasis į kasmetinę Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją jis sakė, kad JAV pasitraukimas iš minėtojo susitarimo pamynė Vašingtono įsipareigojimus ir buvo netinkamas atsakas į Irano įsipareigojimų laikymąsi.
Tuometinis amerikiečių lyderis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš susitarimo ir atnaujino Irano ekonomiką žlugdančias sankcijas. Po metų Teheranas pradėjo pažeidinėti sąlygas, o 2022-ųjų rugpjūtį Vienoje įvykusios oficialios derybos, kuriose buvo bandoma atnaujinti susitarimą, žlugo.
Iranas jau seniai neigia, kad kada nors siekė įgyti branduolinių ginklų, ir toliau tvirtina, kad jo programa skirta tik taikiems tikslams. E. Raisi antradienį pakartojo, kad šalies gynybos ir karinėje doktrinose nėra vietos branduoliniams ginklams.
Tačiau JT branduolinės veiklos priežiūros institucijos vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) pirmadienį duodamas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ teigė, kad Irano vyriausybei pašalinus daugybę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įrengtų kamerų ir elektroninių stebėjimo sistemų, nebeįmanoma pateikti garantijų dėl šalies branduolinės programos.
Anksčiau jis yra perspėjęs, kad Teheranas turi pakankamai prisodrinto urano kelioms branduolinėms bomboms pasigaminti.
R. Grossi taip pat sakė, kad pirmadienį siekė susitikti su E. Raisi, norėdamas įkalbėti jį atsisakyti nepagrįsto draudimo nemažai daliai agentūros inspektorių stebėti Irano branduolinę programą.
Pastarasis neužsiminė apie TATENA inspektorius, tačiau vėlai antradienį Europos Sąjunga paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) antradienį susitiko su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amirabdollahianu (Hoseinu Amirabdolahianu) ir kalbėjosi apie branduolinį susitarimą, inspektorius, taip pat apie Irano įvykdytą savavališką ES piliečių, įskaitant dvigubą pilietybę turinčius asmenis, sulaikymą.
Pranešime teigiama, kad susitikimo metu J. Borrellis paragino Iraną persvarstyti savo sprendimą neįsileisti kelių patyrusių branduolinės energetikos inspektorių ir pagerinti bendradarbiavimą su TATENA.
Priduriama, kad jis vėl paprašė Irano vyriausybės nutraukti karinį bendradarbiavimą su Rusija. Vakarų šalys įtaria Iraną tiekiant Maskvai karinius dronus, naudojamus jos kare Ukrainoje, tačiau Teheranas tai neigia.
E. Raisi Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo kitą dieną po to, kai Iranas ir JAV surengė mainus kaliniais. JAV taip pat leido humanitariniams tikslams atblokuoti Pietų Korėjos įšaldytus beveik 6 mlrd. dolerių (5,63 mlrd. eurų). Penki išlaisvinti amerikiečiai anksčiau antradienį atvyko į JAV.
Irano prezidentas neužsiminė apie apsikeitimą kaliniais.
Tuo tarpu Izraelio ambasadorius JT Giladas Erdanas E. Raisi atsistojus sakyti kalbą išėjo iš salės, nešinas plakatu su Mahsos Amini – 22 metų kurdų kilmės iranietės, kuri pernai mirė netrukus po to, kai Irane dėl, kaip įtariama, griežto šalies moterų aprangos kodekso pažeidimų ją sulaikė vadinamoji moralės policija, – nuotrauka.
Šis įvykis visoje šalyje sukėlė masinių protestų prieš konservatyvią islamo teokratiją bangą.
