Irano opozicijos veikėjai išeivijoje skelbia vieningą „pergalės žinią“

Garsių Irano opoziciją remiančių išeivijos figūrų grupė paskelbė vieningą žinią, kad 2023-ieji protestų krečiamoje šalyje bus „pergalės metai“.
Protestų Irane palaikymo akcija Niujorke
Protestų Irane palaikymo akcija Niujorke / „Zuma press“/„Scanpix“

Tarp šį pareiškimą paskelbusių veikėjų yra lyderių iš kultūros, žmogaus teisių ir sporto sričių.

Ilgą laiką manyta, kad iraniečių diasporai trūksta vienybės, kad ji yra susiskaldžiusi į įvairias politines frakcijas ir laikosi skirtingų strategijų 1979-aisiais Irano šachą nušalinusio režimo atžvilgiu.

Tačiau Irane jau per 100 dienų tęsiantis protestams, kuriuos išprovokavo moralės policijos sulaikytos jaunos Irano kurdės Mahsos Amini mirtis, paskelbtas bendras pareiškimas atrodo kaip bandymas surasti ilgai ieškotą vienybę.

„2022-ieji buvo nuostabūs solidarumo metai visokiausių įsitikinimų, kalbų ir orientacijų iraniečiams, – sakoma pareiškime. – Organizuojantis ir solidarizuojantis 2023-ieji bus pergalės iraniečių tautai metai. Laisvės ir teisingumo Irane metai.“

Pareiškimą socialiniuose tinkluose vienu metu paskelbė įvairūs veikėjai, nuo įtakingos, JAV gyvenančios disidentės Masih Alinejad iki nušalinto šacho sūnaus Rezos Pahlavi, taip pat gyvenančio Jungtinėse Valstijose.

„Viltingas ženklas“

Garsios aktorės Golshifteh Farahani ir Nazanin Boniadi tviteryje taip pat paskelbė šią žinią, kaip ir Zar Amir Ebrahimi, pernai pelniusi Kanų kino festivalio geriausios aktorės apdovanojimą.

„Mes susivieniję, kad pasiektume laisvę, – savo instagramo paskyroje rašė G.Farahani. – Laikysimės drauge ir netylėsime.“

Tarp žinią paskelbusių garsių teisių gynėjų yra Nobelio taikos premijos laureatė Shirin Ebadi ir Hamedas Esmaeilionas, Kanadoje vadovaujantis kampanijai už teisingumą Ukrainos lėktuvo, kurį Iranas numušė 2020 metų sausį, katastrofos aukoms.

Prie jų prisidėjo tokie sportininkai kaip buvusi Irano tarptautinė futbolo žvaigždė Ali Karimi, garsiai remiantis protestų judėjimą.

M.Amini mirė areštuota dėl to, kad esą pažeidė Irane galiojantį griežtą moterų aprangos kodą. Jos mirties išprovokuotas protestų judėjimas yra didžiausias iššūkis šalies klerikalinei vadovybei nuo 1979 metų revoliucijos.

Slopinant protestus jau žuvo 476 žmonės, nurodo Norvegijoje įsikūrusi teisių gynimo grupė „Iran Human Rights“ (IHR).

Dviem žmonėms jau buvo įvykdytos mirties bausmės, paskirtos dėl protestų. IHR nurodo, kad egzekucijos gresia dar mažiausiai 100 sulaikytųjų.

Jungtinės Tautos skelbia, kad buvo areštuota mažiausiai 14 tūkst. žmonių. Kelios gerai žinomos figūros, tarp jų aktorė Taraneh Alidoosti vis dar yra sulaikytos.

Londono ekonomikos mokyklos (angl. London School of Economics, LSE) istorijos profesorius Rohamas Alvandi sakė, kad minimas pareiškimas yra „viltingas ženklas tamsiais laikais“.

Valdžiai niekaip nerodant, kad ji galėtų padaryti nuolaidų protestuotojams, naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad Irano policija pradeda naują kampaniją už griežtesnį reikalavimo dėvėti hidžabą taikymą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų