Prezidentas šį pasiekimą pavadino „viena iš seniausių mano svajonių“.
Nors daug teisių jau yra įtvirtintos Irano konstitucijoje, priimtoje po 1979 metų Islamo revoliucijos, H.Rouhani sakė, kad jo siūlomas projektas yra pirmasis aiškus principų sąrašas, kuris galėtų būti naudojamas tikrinant valstybinių institucijų veiklą.
„Esu labai patenkintas, kad šiandien išpildomas vienas iš mano svarbiausių pažadų ir aš pasiekiau vieną iš seniausių savo svajonių“, – per televiziją transliuotoje ceremonijoje sakė prezidentas pareigūnams.
Vis dėlto daugelis institucijų, tarp jų ir teismai bei elitinė Islamo revoliucijos gvardija, tvirtai laikosi griežto kurso ir sako, kad pirmenybė turėtų būti teikiama pastangoms apsaugoti revoliuciją nuo disidentų ir užsienio kišimosi.
H.Rouhani savo ruožtu pareiškė, kad valdžios pareigūnai turėtų laikytis savo galių ribų.
„Niekam neleidžiama įeiti į kito asmens namus, parduotuvę ar privačią darbovietę be savininko leidimo su tikslu sužinoti, ar nebuvo atlikta nusikaltimų ar nuodėmių“, – sakė jis, cituodamas Irano Islamo Respublikos įkūrėjo velionio ajatolos Ruhollah Khomeini žodžius.
H.Rouhani pažadėjo piliečiams priimti pilietinių teisių įstatymą per savo rinkimų kampaniją 2013 metais. Toks vėlyvas jo pareiškimas gali būti bandymas pelnyti reformų šalininkų palankumą ir siekis būti perrinktam per gegužę vyksiančius rinkimus.
Prezidentas sakė, kad projektas dar nėra formalus įstatymas, tačiau jis „privalo būti taikomas visiems“.
Naujai paskirtas „specialusis pavaduotojas pilietinėms teisėms“ dirbs kartu su vyriausybės departamentais, kad būtų sudaryti reformų planai ir tikrins jų pažangą metinėmis ataskaitomis.
Konservatoriai iškart sukritikavo šį projektą, nes jis neva yra reformistų mažumos, o ne platesnės Irano visuomenės darbas.
„Vienas iš didžiausių Irano žmonių reikalavimų yra pilietinės teisės“, – sakė H.Rouhani.
„Šis įstatymas yra iraniečių ženklas kai kurioms arogantiškoms Vakarų valstybėms, manančioms, kad jie žmogaus teisių srityje pirmauja prieš trečiojo pasaulio šalis“, – pareiškė jis.
Vakarų žmogaus teisių grupės ir vyriausybės kaltina Iraną dideliais pažeidimais, įskaitant savavališkus areštus be teismo sprendimo, žiaurų susidorojimą su disidentais ir ribojimus spaudai ir žodžio laisvei.
Teherane dirbantis teisininkas Yousefas Molayi naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis projektas yra „žingsnis į priekį užtikrinant dalį teisių ir laisvių, kurias žmonės turėtų turėti“.
„Prezidentas pabrėžia piliečių teisių svarbą ir poreikį stebėti egzistuojančius įstatymus, kurių dabar negalima taikyti nuodugniai“, – sakė jis.
„Pavyzdžiui, kai kuriuose posėdžiuose teismas nusprendžia, kad advokatas neturėtų dalyvauti, o šis projektas išaiškina, kad tai nėra tinkama interpretacija“, – pridūrė teisininkas.
Konservatoriai iškart sukritikavo šį projektą, nes jis neva yra reformistų mažumos, o ne platesnės Irano visuomenės darbas.
„Šiomis dienomis žmonės nekantriai laukia atsiversiančių ekonominių galimybių, susijusių su branduoliniu susitarimu, o vyriausybė paskutiniais savo valdžios mėnesiais prisiminė žmonių teises. Tai anekdotas“, – pareiškė populiarus konservatyvios pakraips socialinės žiniasklaidos kanalas „Osulgara News“.
