Pagal šį susitarimą su pasaulio galiomis, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (JCPOA), buvo sušvelnintos sankcijos Iranui, mainais į jo branduolinės programos apribojimą.
2018 metais tuometinis amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas išvedė Jungtines Valstijas iš JCPOA ir sugrąžino Iranui plataus masto sankcijas, bet nuo 2021-ųjų balandžio su pertraukomis vyksta derybos dėl susitarimo atgaivinimo.
„Šiandien sprendimą turi priimti amerikiečiai, bet jie delsia ir vilkina“, – reporteriams Teherane sakė E.Raisi.
Jo komentaras pasirodė po savaites Irane vykusių demonstracijų, kilusių rugsėjo 16-ąją mirus moralės policijos esą dėl moterų aprangos kodo pažeidimo sulaikytai 22 metų Mahsai Amini.
Jungtinės Valstijos ir kitos JCPOA dalyvaujančios Vakarų šalys įvedė naujų sankcijų Iranui dėl jo reakcijos į protestus po M.Amini mirties.
„Islamo Respublika nori... sankcijų panaikinimo, bet tuo pačiu metu ji taip pat savo darbotvarkėje turi sankcijų neutralizavimo [klausimą]", – sakė E.Raisi, bet plačiau nepakomentavo.
Šeštadienį Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas apkaltino Jungtines Valstijas siekiant „daryti politinį ir psichologinį spaudimą Iranui, kad gautų nuolaidų per derybas“.
Vašingtonas anksčiau šį mėnesį sakė, kad sugrįžimas į JCPOA artimiausioje ateityje mažai tikėtinas.
„Nėra taip, kad nenorėtume JCPOA pakartotinio įgyvendinimo; žinoma, [to] norime. Tiesiog padėtis ne tokia... [kad] tai būtų artimiausioje ateityje tikėtinas rezultatas“, – spalio 13-ąją žurnalistams sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Vašingtonui šiuo metu labiausiai rūpi, kad Irano valdžia būtų „atsakinga už tai, ką daro“ protestuotojams, pridūrė J.Kirby.
