„Patinka jums ar ne, stiprinsime savo karinius pajėgumus, kurie yra būtini kaip atgrasomoji priemonė“, – sakė H.Rouhani kalboje, pasakytoje per Irano 1980–1988 metų karo su Saddamo Husseino Iraku metines.
„Stiprinsime ne tik savo raketas, bet ir oro, sausumos ir jūrų pajėgas ... Kalbant apie mūsų šalies gynimą, niekieno leidimo neprašysime“, – sakė jis.
Donaldo Trumpo administracijos kritika dėl 2015 metais sudaryto Irano ir galingųjų šalių, tarp jų – JAV, susitarimo branduoliniu klausimu buvo didele dalimi nukreipta prieš tebevykdomą Teherano raketų programą.
Teheranas sako, kad pagal susitarimo sąlygas raketos yra visiškai teisėtos, nes nėra sukurtos nešti branduolinių kovinių galvučių.
Tačiau Vašingtonas tvirtina, kad jomis pažeidžiama susitarimo dvasia, nes raketos potencialiai galėtų nešti branduolines galvutes. Amerika įvedė naujų sankcijų dėl Teherano tęsiamų paleidimų ir bandymų.
Prancūzija reiškė tam tikrą paramą JAV pozicijai. Prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad susitarimas galėtų būti išplėstas uždraudžiant raketų bandymus ir įtraukiant priemonę susitarimui pratęsti po 2025 metų, kai baigs galioti apribojimai Iranui sodrinti uraną.
Tačiau net jis tvirtino, kad šio susitarimo negalima atsisakyti.
Kol kas JT atominės energetikos priežiūros agentūra ir JAV valstybės departamentas pranešdavo, kad Teheranas laikosi susitarimo sąlygų.
Kol kas JT atominės energetikos priežiūros agentūra ir JAV valstybės departamentas pranešdavo, kad Teheranas laikosi susitarimo sąlygų.
Tačiau D.Trumpas, kuris šią savaitę susitarimą vadino „akibrokštu“, spalio 15 dieną turi pranešti JAV Kongresui, ar, jo nuomone, Iranas laikosi susitarimo.
Jeigu – kas dabar atrodo vis labiau tikėtina – jis nuspręs, kad Iranas susitarimo nesilaiko, galėtų būti atvertas kelias JAV sankcijų atnaujinimui ir galbūt susitarimo žlugimui.
Trečiadienį D.Trumpas sakė, kad jau priėmė sprendimą, bet dar nėra pasirengęs jo atskleisti.
Vašingtonas taip pat nusitaikė į tai, ką vadina Teherano nesugebėjimu pateisinti lūkesčių, kad jis vaidins labiau stabilizuojamą vaidmenį Artimuosiuose Rytuose.
„Deja, nuo susitarimo patvirtinimo nematėme taikesnio, stabilesnio regiono ir tai yra tikra problema“, – Jungtinėse Tautose žurnalistams sakė valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.
Vašingtonas ypač susirūpinęs dėl Irano didelio kišimosi Sirijoje, palaikant prezidento Basharo al Assado vyriausybę, ir paramos šiitų sukilėliams Jemene, kurie nepaisydami Saudo Arabijos remiamos vyriausybės kontroliuoja sostinę.
Tačiau H.Rouhani atmetė bet kokią tikimybę keisti politiką regione.
„Patinka jums ar ne, mes ginsime prispaustą liaudį Jemene, Palestinoje ir Sirijoje“, – sakė jis.
