Antradienį Irano lyderiai nebegalėjo ignoruoti demonstracijų ir pajuto pareigą jas pakomentuoti. Aukščiausiasis šalies lyderis Ajatola Ali Khamenei kaltino priešus iš užsienio, tačiau jų neįvardino. Nuosaikus prezidentas Hassanas Rouhani ragino nurimti, tačiau teigė, kad protestuotojai turi teisę būti išgirsti.
Vis dėlto panašu, kad šie protestai nukreipti prieš abi politinio elito puses, kovojančias dėl įtakos.
Jaunimo nedarbas ir nelygybė
2009-aisiais vykusiuose rinkimuose daugiausia dalyvavo miestuose gyvenantys viduriniosios klasės atstovai. Šiomis dienomis vykstančių protestų jėga – nepatenkinti jauni kaimų ir mažų miestų žmonės. Jie reiškia nepasitenkinimą politiniu elitu, kuris, jų nuomone, nusmukdė ekonomiką tenkindamas savo interesus.
Analitikų manymu, jaunų žmonių, sudarančių pusę Irano populiacijos, nedarbo lygis siekia 40 proc. Tuo tarpu Iranas pastaraisiais metais į užsienį siuntė milijardus dolerių tam, kad išplėstų įtaką Irake, Sirijoje ir Libane.
Greičiausiai iraniečių pyktį pakurstė praėjusį mėnesį nutekintas prezidento H.Rouhani pasiūlymas valstybės biudžetui. Pirmą kartą buvo paviešintos slaptos biudžeto dalys, įskaitant šalies religinių institucijų detales.
Taip iraniečiai sužinojo, kad milijardai dolerių skiriami konservatyvioms organizacijoms, kariuomenei, Islamo revoliucijos gvardijai ir religiniams fondams, iš kurių pelnosi dvasininkų elitas. Be to, prezidentas siūlė nutraukti subsidijas milijonams piliečių, padidinti degalų kainą ir privatizuoti valstybines mokyklas.
Panašu, kad biudžeto pasiūlymas buvo nutekintas siekiant pasėti visuomenės nepasitenkinimą. Ir tai suveikė. Susirašinėjimui skirta programėlė „Telegram“, kurią naudoja daugiau nei 40 mln. iraniečių, tiesiog sprogo nuo piktų komentarų.
„Tai mane supykdė, – sakė 33 metų amžiaus Mehdi iš Izės miesto, įsikūrusio neturtingoje Chuzestano provincijoje. Vyras prašė neminėti jo pavardės – bijo susidorojimo. – Visi tie religiniai organai gauna didelį finansavimą, o mes kenčiame nuo nuolatinio nedarbo.“
Pyktis socialiniuose tinkluose
Praėjusį ketvirtadienį „kietosios linijos“ šalininkai šventajame Mešhedo mieste surengė protestą – taip bandė perimti iniciatyvą ir sugėdinti prezidentą. Čia šimtai demonstrantų skandavo šūkius, smerkiančius silpną ekonomiką ir šaukė „mirtis diktatoriui“ bei „mirtis Rouhani“.
Irano saugumo pareigūnas patvirtino, kad Irano nacionalinė saugumo taryba pakvietė Mešhedo religinį lyderį ir kietosios linijos šalininką Ahmadą Alamolhodą paaiškinti savo vaidmenį demonstracijose.
Demonstracijų vaizdo įrašas pasklido socialiniuose tinkluose, kuriuose žmonės jau keletą savaičių karštai diskutavo apie biudžeto pasiūlymą. Taip įpykę iraniečiai buvo padrąsinti išeiti į gatves.
Reaguodamas į protestą Mešhede, prezidento H.Rouhani patarėjas Hesamodinas Ashna penktadienį tviteryje rašė apie „nesubalansuotą biudžeto paskirstymą“.
Anot H.Ashnos, keliose Vidurio Rytų šalyse veikiančių Irano karinių pajėgų biudžetas buvo padidintas iki 11 mlrd. dolerių (9,1 mlrd. eurų) – beveik 20 proc. Be to, „kietosios linijos“ šalininko, dvasininko Mohammado Taghi Meshbaho Yazdi vadovaujamam institutui buvo ketinama skirti aštuonis kartus daugiau pinigų nei prieš dešimtmetį.
Visuomenės pokyčiai
Keletą pastarųjų dešimtmečių Irano miestų ir kaimų gyventojai buvo laikomi šalies islamiško režimo atrama. Daugumą jų – konservatyvūs, besipriešinantys pokyčiams ir atkaklūs blaivaus gyvenimo būdo, kurį propaguoja valstybė, sekėjai.
Tačiau situacija mažiau nei per dešimtmetį pasikeitė. 14 metų trukusi sausra ištuštino kaimus, o jų gyventojai, išsikraustę į aplinkinius miestus, dažnai neranda darbo. Prieiga prie palydovinės televizijos ir, svarbiausia, mobiliojo interneto, praplėtė jų pasaulį.
Mehdi: „Instagrame mačiau moterį Teherane su savo SUV (padidinto pravažumo – red.) automobiliu, kuri rašė, kad kiekvieną mėnesį augintinių reikmėms išleidžia 3000 dolerių (2491 eurą – red.). Čia žmogus su tiek pinigų gali pragyventi metus. Supykau.“
„Instagrame mačiau moterį Teherane su savo SUV (padidinto pravažumo – red.) automobiliu, kuri rašė, kad kiekvieną mėnesį augintinių reikmėms išleidžia 3000 dolerių (2491 eurą – red.), – sakė Mehdi. – Čia žmogus su tiek pinigų gali pragyventi metus. Supykau.“
Jo miestas Izė anksčiau buvo pagarsėjęs kaip prieglobstis tiems, kuriuos ištrėmė konservatyvūs teismai. „Izė per pastaruosius metus labai pasikeitė – joje daugiau žmonių, tačiau nėra jokių pramogų, net kino teatro. Daug žmonių vartoja narkotikus“, – teigė Mehdi.
Izėje protestai prasiveržė penktadienį. Valstybinės naujienų agentūros teigimu, saugumo pajėgos nužudė du protestuotojus.
Mohammadas Alinejadas iš Teherano sėdėjo prie savo seno „Peugeot“ vairo, kai išgirdo apie Mešhede vykstančius protestus. „Aš džiaugiausi, – prisimena jis. – Noriu, kad tie dvasininkai dingtų. Jie sugriovė mano gyvenimą.“
Per aštuonerius metus trukusį Irano-Irako karą į jį pataikė šrapnelis, dalis jo liko įstrigusi vyro galvoje. M.Alinejado, kaip neįgalaus veterano statusas, atleidžia jo sūnų nuo privalomos 24 mėnesių karinės tarnybos. Vis dėlto bandydamas susitvarkyti dokumentus jis įstrigo biurokratinėje karuselėje, kuri labai gerai pažįstama daugeliui iraniečių.
„Turėjau duoti kyšius, nes niekas kitas nebūtų man padėjęs, tačiau galiausiai mes nieko nepasiekėme“, – sakė jis.
M.Alinejadas kaltino dvasininkus už viską: privatizaciją, korupciją, nelygybę ir mažą atlyginimą.
„Man nerūpi, jei mūsų šalis taps kitu Iraku ar Sirija, – sakė jis. – Man jie kelia tokį pyktį, kad aš tiesiog noriu, jog jie dingtų, o apie pasekmes galime galvoti rytoj.“
Daugybė susilaikančių
Komo mieste įsikūrusiame Irano teologinių institutų centre vienas dvasininkas teigė esąs sunerimęs dėl pykčio lygio.
„Žmonės pyksta matydami, kiek daug pinigų biudžete skiriama religinėms institucijoms ir dvasiniams lyderiams, – sakė dvasininkas Fazelas Meybodi. – Dauguma jų yra seni ir negalvoja apie jaunimą. Juos būtina pakeisti.“
F.Meybodi: „Žmonės pyksta matydami, kiek daug pinigų biudžete skiriama religinėms institucijoms ir dvasiniams lyderiams. Dauguma jų yra seni ir negalvoja apie jaunimą. Juos būtina pakeisti.“
Nors protestai vyko maždaug 40-yje šalies miestų, Teheranas išliko beveik ramus. Čia 2009-aisiais vykusių protestų metu į gatves išėjo daugiau nei trys milijonai žmonių.
Tačiau šį kartą jie niekieno nevadovaujamuose protestuose sako besibaiminantys įniršio proveržių.
„Jie yra pikti, ir turi teisę tokie būti, tačiau nėra nieko daugiau, jokio plano kitai dienai“, – sakė Hamidreza Faraji, kosmetikos ir medaus pardavėjas.
„Negalime nuolat keisti lyderių“, – sakė H.Faraji stovėdamas savo parduotuvėje, kurioje, kaip ir aplinkinėse, nebuvo klientų. Jo teigimu, nė vienas pažįstamas nenori, kad visas šitas chaosas lemtų tai, jog Iranas taptų kita Sirija ar Iranu.
„Daugelis protestuotojų šaukia „Nei Gazos Ruožas, nei Libanas, paaukosiu gyvybę už Iraną“. Tačiau regione pradėjome šį blogą žaidimą, todėl dabar turime jį užbaigti. Neturime kitos išeitis kaip tik gyventi su savo lyderiais. Nebent yra geresnė alternatyva“, – teigė H.Faraji.
