Penktadienio balsavimas, kurį reformų šalininkai, jų lyderiams sėdint namų arešto sąlygomis, daugiausia atmetė, nepadarys didelio poveikio Irano užsienio politikai ir jo ginčui su Vakarais branduolinės programos klausimu. Tačiau šie rezultatai suteiks aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei stovyklai reikšmingą persvarą 2013 metų prezidento rinkimuose.
M.Ahmadinejado šalininkų pralaimėjimas tikriausiai sumenkins prezidento autoritetą. A.Khamenei šalininkai kritikuoja M.Ahmadinejadą dėl iššūkio aukščiausiojo lyderio valdžiai daugiapakopėje Irano valdančiojoje hierarchijoje.
Suskaičiavus 90 proc. balsų buvo paskelbtas Vidaus reikalų ministerijos sąrašas, kuris rodo, kad A.Khamenei šalininkai gaus daugiau kaip tris ketvirtadalius iš 290 parlamento vietų.
Sostinėje Teherane iš 30 vietų A.Khamenei šalininkai turėtų gauti 19, rodo „Reuters“ sudarinėjamas neoficialių preliminarių rezultatų sąvadas.
A.Khamenei remiantys kandidatai laimėjo šiitų šventuosiuose Komo ir Mešchedo miestuose ir pirmauja kituose svarbiuose provincijų miestuose, tokiuose kaip Isfahanas ir Tabrizas, kur per 2009 metų parlamento rinkimus daugiau kaip 90 proc. rinkėjų rėmė M.Ahmadinejadą.
Net kaimo vietovėse, kurios buvo M.Ahmadinejado ir jo populistinio neklerikalinio nacionalizmo bastionai, A.Khamenei šalininkai, regis, gavo maždaug 70 proc. vietų.
Nepriklausomi kandidatai ir kandidatės moterys gana gerai pasirodė daugelyje provincijų miestų, kur savo kampanijos metu su žmonėmis kalbėjosi jiems labiausiai rūpimais klausimais, daugiausia – ekonominiais.
Irano ekonomika, kuri priklauso daugiausia nuo energijos išteklių, smarkiai kenčia nuo Vakarų sankcijų, kuriomis dabar blokuojamas ir Irano naftos eksportas. Jos buvo įvestos dėl Irano atsisakymo sustabdyti prieštaringai vertinamą branduolinę veiklą ir įsileisti Jungtinių Tautų (JT) inspektorius.
Galutiniai rinkimų rezultatai turi paaiškėti pirmadienį.
Šiuos rezultatus sunku lyginti su kadenciją jau baigiančiu parlamentu, nes 2008-ųjų rinkimuose A.Khamenei ir M.Ahmadinejado šalininkai buvo vieningi. Tada jie gavo maždaug 70 proc. balsų.
Tačiau analitikai sako, kad kovingasis M.Ahmadinejadas, kuris pagal konstituciją nebegali siekti trečios kadencijos, taip lengvai nenusileis ir galbūt smogs atsakomąjį smūgį.
Irano pareigūnai pranešė, kad rinkėjų aktyvumas buvo daugiau nei 64 proc. – didesnis nei 2008 metais, kai parlamento rinkimuose balsavo 57 proc. rinkėjų.
Rinkimuose nedalyvavo du pagrindiniai opozicijos lyderiai, Mirhosseinas Mousavi ir Mehdi Karoubi, kurie 2009-aisiais siekė prezidento posto ir kurie jau daugiau kaip metus yra laikomi namų arešto sąlygomis.
