Kai kas nors užsipuola Teheraną dėl užmėtymo akmenimis bausmės, vienintelis Irano argumentas yra tai, esą ši bausmė įvykdoma labai retai ir tik po kruopščių bei nuodugnių teisinių procedūrų. Tai teiginys, kurį labai dažnai atmeta žmogaus teisių aktyvistai.
Šalies prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas retai, jei iš vis kada, prabildavo apie šią mirties bausmę savo daugybėje kalbų, skirtų Vakarų valstybėms. Tiesą pasakius, nepaisant mobiliuosiuose telefonuose esančių fotoaparatų, kurie Irane yra labai paplitę, iki šiol nebuvo paviešinta nė viena nuotrauka iš užmėtymo akmenimis scenų.
Viso pasaulio akys į Iraną vėl sužiuro paviešinus informaciją apie užmėtymo akmenimis laukiančią iranietę Sakineh Mohammadi Ashtiani. Komentuodamas šios moters atvejį, Teheranas išpeikė Vakaruose pasirodžiusią informaciją ir prasidėjusią tarptautinę kampaniją, kurios tikslas buvo išgelbėti šią moterį nuo žiaurios mirties bausmės.
Jei anksčiau moteris buvo kaltinama neištikimybe, tai dabar jai jau mesti kaltinimai žmogžudyste. Panašu, kad moterį bandoma pavaizduoti kaip nusikaltėlę, nubaustą už nusikaltimą, už kurį mirties bausmė skiriama ir tokioje valstybėje, kaip JAVIr vis dėlto Iranas aiškiai nepaneigė, kad S.Ashtiani laukė užmėtymas akmenimis už neištikimybę. Nepaneigė ši šalis ir to, kad tokia bausmė apskritai egzistuoja. Akivaizdu, kad nors bemaž kasdien ši šalis demonstruoja paniekos ir nepaklusimo Vakarams poziciją, šalis labai jautriai reaguoja į tai, kaip ją mato išorinis pasaulis. Vėlai vakare rodoma televizijos laida čia analizuoja ir kritikuoja užsienio žiniasklaidoje pasirodančią informaciją apie Iraną.
Šios šalies valdžia mėgsta pabrėžti, esą šalies įvaizdis ir sistema Vakaruose dažnai yra klaidingai suprasta ir klaidingai interpretuota. Tai įvaizdis, kuris labai tinka kai kuriems Vakarų liberalams, tikintiems Teherano argumentu, esą kritika dėl Irano žmogaus teisių padėties susijusi su dvigubais standartais, o galbūt net ir platesne kampanija, kuria siekiama „suminkštinti“ Vakarų visuomenių nuomonę, ruošiantis tam tikriems ateities kariniams veiksmams.
Taigi dilema, su kuria šiuo metu susiduria Irano valdžia – tai klausimas, kaip apginti užmėtymo akmenimis praktiką – bausmę, neįtinkančią ir minėtiems Vakarų valstybių liberalams.
Irano teisėjai per pastaruosius metus bent porą sykių pabandė panaikinti arba bent jau sustabdyti mirties bausmę užmėtant akmenimis. Net ajatola Khomeini, kaip teigiama, kvestionavo, ar šią bausmę reiktų įtraukti į baudžiamąjį kodeksą. Vis dėlto žmogaus teisių gynėjai teigia, kad Iranas yra vienintelė valstybė pasaulyje, kur užmėtymas akmenimis yra ir legalus, ir įgyvendinamas.
Užmėtymo akmenimis atvejai vis išlenda į paviršių. Manoma, kad šiuo metu užmėtymo akmenimis Irane laukia mažiausiai 20 žmonių, tarp kurių daugiausiai moterų. Taip pat manoma, kad kasmet ši mirties bausmė įvykdoma 1–2 asmenims.
Sunkumus, susijusius su šiuo klausimu, labai puikiai pailiustravo keisti Irano ir Brazilijos santykiai. Prieš kurį laiką, kai Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva nepritarė naujoms sankcijoms Iranui dėl pastarojo branduolinių ambicijų ir bandė pasiekti kompromisą, Teheranas pasveikino Braziliją kaip savo naują draugą.
Tačiau Brazilijos valdžia bandė paspausti Iraną pasigailėti S.Ashtiani ir pasiūlė suteikti šiai moteriai politinį prieglobstį. Teheranas šio pasiūlymo tikrai nesutiko džiaugdamasis ir netrukus jį atmetė.
Per pastarąsias savaites Irano valdžia dėjo daugybę pastangų, bandydama nutildyti tuos, kurie pasauliui kalbėjo apie S.Ashtiani atvejį. Vienas iš jos advokatų, Mohammedas Mostafaie buvo priverstas palikti šalį po to, kai buvo išduotas leidimas jį suimti.
M.Mostafaie žmona ir kiti artimieji buvo suimti ir laikomi kalėjime. M.Mostafaie įsitikinęs, kad taip Teheranas bandė priversti jį pasiduoti. Šiuo metu teisininkas yra Norvegijoje, tačiau Irane jis kaltinamas „finansinėmis machinacijomis“, taip siekiant sutepti vyro reputaciją.
S.Ashtiani sūnus ir kiti žmonės, kaip nors susiję su šia byla, taip pat pajuto spaudimą baigti kampaniją, kuria siekiama išgelbėti moters gyvybę. S.Ashtiani istorija neseniai pradėta pasakoti per televiziją. Moters artimieji įsitikinę, kad šiuo žingsniu bandoma „pakoreguoti“ jos istoriją.
Jei anksčiau moteris buvo kaltinama neištikimybe, tai dabar jai jau mesti kaltinimai žmogžudyste. Panašu, kad moterį bandoma pavaizduoti kaip nusikaltėlę, nubaustą už nusikaltimą, už kurį mirties bausmė skiriama ir tokioje valstybėje, kaip JAV.
Šiuo metu Irane apie konkretų S.Ashtiani nusikaltimą ir bausmę faktiškai iš viso nebekalbama, tiesiog pasakant, kad moteris buvo „nubausta įstatymų numatyta tvarka“.
Kitas iranietės teisininkas vienam laikraščiui teigė, kad prisipažinimas esą buvus neištikima, iš moters išgautas po dviejų dienų kankinimų kalėjime. Tačiau net jei ir taip, moteris niekada neprisipažino įvykdžiusi žmogžudystę.
Anksčiau S.Ashtiani Vakarų žiniasklaidai tvirtino buvusi išteisinta dėl žmogžudystės. Iš paskutinių įvykių panašu, kad moteriai visgi bus įvykdyta mirties bausmė. Galbūt ne užmėtant akmenimis, bet pakariant. Jei taip išties nutiks, Iranas žengs dar vieną žingsnį tarptautinės izoliacijos link.