Kapitonas A.al-Kholi TV pokalbių šou vedėjams telefonu rekomendavo ne smerkti D.Trumpo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, o pabandyti įtikinti žiūrovus, kad reikėtų susitaikyti su tokia realybe.
Esą palestiniečiai turėtų susitaikyti su tuo, kad jų vyriausybė ir toliau dirbs niūriame Vakarų Kranto mieste – Ramaloje.
„Juk iš tiesų, koks skirtumas tarp Jeruzalės ir Ramalos?“ – žvalgybininkas vis aiškino laidų vedėjams paskambinęs jiems telefonu. Keturis garso įrašus gavo „The New York Times“.
„Būtent“, – sutiko vienas vedėjas Azmi Megahedas, kuris JAV dienraščiui patvirtino, kad įrašai – autentiški.
Galingos arabų valstybės – Egiptas ir Saudo Arabija – jau kelis dešimtmečius viešai kritikuoja Izraelio politiką palestiniečių atžvilgiu, tačiau privačiai jau senokai yra susitaikiusios su tuo, kad palestiniečiams gali ir nepavykti įkurti savo valstybės.
Atvirkščiai, tokių šalių lyderiai mato, kad juos su Izraeliu sieja nemažai bendrų priešininkų – Iranas, „Musulmonų brolija“, „Islamo valstybės“ džihadistai, tad ryžtasi kaip niekada glaudžiam bendradarbiavimui su žydų valstybe.
Smerkė tik oficialiai?
Taip, D.Trumpo sprendimas oficialiai tikrai nepatiko arabų šalims, kurios jau daug metų reikalauja, kad Rytų Jeruzalė būtų būsimos Palestinos valstybės sostinė. Kilo nuogąstavimų, kad Vidurio Rytuose gali kilti didelė smurto banga.
D.Trumpo sprendimas oficialiai tikrai nepatiko arabų šalims, kurios jau daug metų reikalauja, kad Rytų Jeruzalė būtų būsimos Palestinos valstybės sostinė.
Daugelio regiono šalių vyriausybės, suprasdamos, kad paprasti žmonės remia palestiniečių siekius, skubėjo pasmerkti Vašingtono sprendimą.
Antai Egipto valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalies prezidentas Abdelis Fattah el-Sisi asmeniškai išreiškė nepritarimą per pokalbį su D.Trumpu.
Be to, religiniai lyderiai atsisakė susitikti su JAV viceprezidentu Mike'u Pence'u.
O Egiptas netrukus įteikė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai rezoliuciją, kuria reikalaujama anuliuoti Vašingtono sprendimą. JAV šį dokumentą vetavo.
D.Trumpo žingsnį taip pat pasmerkė turbūt įtakingiausios arabų šalies – Saudo Arabijos – karalius Salmanas. Bet tuo pat metu karalystė jau buvo tyliai pasiuntusi signalų, kad dėl Jeruzalės didelių bangų nekels.
Kelios dienos prieš D.Trumpo pranešimą dėl Jeruzalės Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas privačiame pokalbyje paragino palestiniečių prezidentą Mahmoudą Abbasą susitaikyti su radikaliai kuklesne valstybingumo vizija, kurioje vietos sostinei Rytų Jeruzalėje nėra.
Kad tokio raginimo būta, „The New York Times“ pripažino paties M.Abbaso vyriausybės pareigūnai, taip pat – arabų ir Europos šalių diplomatai. Saudo Arabija bent viešai skelbia tik neigimus.
Reakcija stebėtinai nuosaiki
Egipte visi TV laidų vedėjai, kuriems skambino A.al-Kholi, pakluso jo patarimui. Daugelis žurnalistų ir diktorių valstybinėje bei autokratinių vyriausybių kontroliuojamoje regiono šalių žiniasklaidoje irgi nerodė daug emocijų.
Tokia nuosaiki reakcija būtų sunkiai įsivaizduojama dar prieš dešimtmetį, ką jau kalbėti apie 1948–1973 metų periodą, kai Egiptas ir kitos arabų šalys prieš Izraelį kovojo trijuose karuose.
Vidurio Rytų ekspertas Merilando universitete Shibley Telhami arabų šalių susitaikymą su D.Trumpo sprendimu vadina „transformaciniu“.
A.Megahedas: „Reikėtų, kad autobusai surinktų visus tuos žmones, kurie teigia norintys kovoti dėl Jeruzalės, ir iš tikrųjų nuvežtų juos į Jeruzalę. Eikite ir kovokite, jei esate tokie kieti. Žmonėms atsibodo visi šūkavimai.“
„Nemanau, kad tokį sprendimą dėl Jeruzalės būtų buvę įmanoma priimti prieš dešimtmetį, nes arabų lyderiai būtų aiškiai pasakę, kad su sprendimu nesitaikys.
Bet dabar jie, susirūpinę dėl savo šalių stabilumo, parodė, kad ras būdą su sprendimu susigyventi“, – tvirtino Sh.Telhami.
TV pokalbių laidos Egipte vaidina itin svarbų vaidmenį visuomeninėse diskusijose, o šalies žvalgybos pareigūnai dažnai kreipiasi į jų vedėjus su primygtinėmis rekomendacijomis. Pokalbiai su žvalgybininkais paprastai pateikiami kaip žurnalistų bendravimas su šaltiniais.
Vienas vedėjų, A.Megahedas, „The New York Times“ pripažino sutinkantis su jam skambinusiu A.al-Kholi, kad būtina stengtis išvengti naujos smurto bangos.
„Mes su Ashrafu esame draugai, nuolat kalbamės. Dar viena intifada nereikštų nieko gero. Tai, ką pasakiau per pokalbį, galiu pasakyti ir viešai.
O tiems, kurie nesutinka, sakau štai ką: reikėtų, kad autobusai surinktų visus tuos žmones, kurie teigia norintys kovoti dėl Jeruzalės, ir iš tikrųjų nuvežtų juos į Jeruzalę. Eikite ir kovokite, jei esate tokie kieti. Žmonėms atsibodo visi šūkavimai. Man rūpi tik mano šalies interesai“, – tikino A.Megahedas.
„Intifada pavojinga“
Visuose keturiuose paviešintuose garso įrašuose žvalgybininko A.al-Kholi raginimas skamba kone identiškai.
„Aš tik skambinu, kad pasakyčiau, kokia mūsų vieša pozicija, kokia Egipto nacionalinio saugumo aparato pozicija, ką mes gauname iš šio reikalo, kai Jeruzalė paskelbiama Izraelio sostine, gerai?“ Taip A.al-Kholi pradėjo pokalbį su dar vienos laidos vedėju Saeedu Hassaseenu.
„Duokite man nurodymus, pone, – atsakė S.Hassaseenas. – Esu jūsų paslaugoms.“
„Mes, kaip ir visi mūsų broliai arabai, smerkiame šį sprendimą, – tęsė A.al-Kholi. – Tačiau po to šis reikalas virs realybe. Palestiniečiai negali pasipriešinti, o mes nenorime kariauti. Mes ir taip turime ką veikti.“
Egipto pajėgos iš tiesų jau daugiau nei ketverius metus bando sutriuškinti islamistų sukilimą Sinajaus pusiasalio šiaurinėje dalyje. Be to, Egipto pareigūnai kartais vis apkaltina Gazos Ruožą kontroliuojančią grupuotę „Hamas“ kurstant išpuolius prieš vyriausybę Kaire.
„Mums pavojingas intifados klausimas. Intifada pakenktų Egipto saugumo interesams, nes atgaivintų islamistus ir „Hamas“. „Hamas“ vėl atgimtų“, – toliau pašnekovui aiškino A.al-Kholi.
„Juk vėliau Jeruzalė labai nesiskirs nuo Ramalos. Svarbiausia – užbaigti Palestinos žmonių kančias. Nuolaidos – būtinos. Jei pasiektume situaciją, kai Ramala būtų Palestinos sostinė, o daugiau niekas nežūtų, būtų gerai“, – pridūrė žvalgybininkas.
