Daugiau nei 200 tūkst. kartų peržiūrėtas įrašas kovo 27 dieną imtas aktyviai platinti įvairiose socialinių tinklų grupėse bei paskyrose.
Lietuvių kalba parašytas komentaras skelbia, kad moterį su vaiku neva sustabdė VSU (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų) karys.
„Žiūrėkite, nenukreipkite žvilgsnio ir parodykite kiekvienam dvispalvio „intelekto“ atstovui.
Vsušnikas sustabdė automobilį, kuriame buvo moteris ir vaikas. Kodėl sustabdė? Ogi už tai, kad kariuomenės koloną aplenkė!“ – tvirtinama prieraše (kalba netaisyta).
Įrašas tarsi nufilmuotas vaizdo registratoriumi, bet apkarpytas taip, kad nei jo pradžia, nei pabaiga nėra aiškios.
Tvirtinama, kad moters automobilį kariai nutarė sustabdyti po to, kai ši esą įsiterpė į keliu judančią ukrainiečių karių koloną, tačiau matomas tik vienas automobilis – likusios tariamos kolonos dalies nematyti.
Taip pat nerodomi nei moters, nei kario ar vaiko veidai.
Automobilį vairavusi moteris, kariui pareikalavus, pateikia jam savo dokumentus. Šis garsiai perskaito, kad ji – Aida Mustafajeva.
Žurnalistams nepavyko aptikti asmens tokiu vardu pėdsakų socialiniuose tinkluose, tačiau tai ne vienintelė detalė, signalizavusi apie suklastotą įrašą.
Iš garso galima suprasti, kad tariamai ukrainiečių karys šaukia ant vairuotojos, reikalaudamas kalbėti ukrainiečių kalba, o kai šią ištinka panika – pasiunta ir ima šaudyti į orą. Galiausiai sėda į savo automobilį, apsisuka ir dar kartą privažiuoja prie vairuotojos. Čia įrašas nutrūksta.
Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) netrukus išplatino pranešimą, kad įrašas klastotė ir tam pateikiama nemažai įrodymų.
Tokia įranga filmuoti negalėjo
Pirmiausia, kas krito į akis peržiūrėjusiems šį įrašą – jis darytas automobiliniu vaizdo registratoriumi.
Tačiau pastarieji saugumo sumetimais Ukrainoje buvo uždrausti dar praėjusių metų kovą.
Karo veiksmų zonoje filmavimas ir fotografavimas bet kokiais prietaisais draudžiamas, siekiant neišduoti priešui šalies karių judėjimo, kitų svarbių dalykų.
Vieta – rusų kontroliuojamoje teritorijoje
Visų antra – vieta. Atvirų šaltinių žvalgybos (OSINT) grupės „GeoConfirmed“ tyrėjai palygino vaizdo įraše užfiksuotą aplinką ir atrado topologinių įrodymų, kad vieta, kurioje neva įvyko incidentas, yra rusų kontroliuojamoje teritorijoje tarp Donecko ir Makijivkos.
Maždaug už 30 km nuo ukrainiečių kontroliuojamos teritorijos linijos.
Panašias išvadas padarė ir kiti OSINT tyrėjai, sulyginę įraše matomus elementus su palydovinėmis nuotraukomis.
Patikrinti tyrimą dėl vietos padėjo „Telegram“ kanalo „Moscow calling“ pagalbininkas, kuris nuvyko į nurodytą vietą ir pagal šakas aptiko tikslią atkarpą.
Klaidinantis kryžius
Vaizdo įraše matomas Ukrainos kariams neva priklausantis automobilis pažymėtas Vermachto kryžiumi.
Tai, kad ukrainiečiai neva žymi savo automobilius nacistine simbolika, rusų propagandininkai tvirtino jau nuo karo pradžios.
Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
Ukrainiečiai ant karinės technikos dažnai piešia naują simbolį – lygiakraštį baltą kryžių. Tačiau jis neturi nieko bendro su nacizmo simboliu, dar vadinamu Balkenkreuz.
Tai labai senas simbolis, kuris buvo naudojamas mūšiuose. Jis vadinamas „pergalės ženklu“.
Ukrainiečių istorikai pažymi, kad juo aktyviai naudojosi kazokai: „Ukrainos žemėse baltas lygiašonis kryžius istoriškai buvo laikomas kazokų vėliava. Jis ypač pavaizduotas 1651 m. vėliavoje, kuri saugoma Stokholmo muziejuje. Toks kryžius yra ir Bohdano Chmelnickio vėliavoje.“
Automobilis kelia nemažai klausimų
Visų pirma, tariamas Ukrainos karių automobilis neturi valstybinių numerių. Tai neįprasta praktika net karo metu.
Kelia klausimų ir kita smulki detalė – ekrane stebima transporto priemonė įtartinai švari.
Tokiu metu ir ypač neasfaltuotose teritorijose būtų sunkiai įsivaizduojama, kaip karinė transporto priemonė galėtų atrodyti lyg ką tik išvažiavusi iš automobilių plovyklos.
Stebuklai su garsu
Apie tai, kad ant įrašo buvo uždėtas kitas garsas, leidžia spėti trūkinėjantis garso takelis.
Maždaug ties 1.35 val. laiko žyma šalia automobilio esantis kariškis šaudo iš automato.
Tačiau jokio šūvio garso nepasigirsta, nors automobilio langas atidarytas – juk per jį vyko pokalbis, o lango uždarymo garso įraše irgi nėra.
Kai karių automobilis tariamai grįžta pakartotinai pasikalbėti su moterimi, girdisi, kaip ji vėl atidaro langą.
Apie tai, kad buvo šaudoma į orą, galima spręsti iš vaizdo ir šalia moters automobilio priekinio kapoto pažirusių gilzių.
Platintojai – Rusijos ambasada ir prokremliški veikėjai
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose šis vaizdo įrašas platinamas daugybėje kanalų, informacinis laukas užtvindytas įrašais, kuriuose teigiama, neva, „taip ukrainiečiai elgiasi su okupuotų teritorijų gyventojais“.
Itin aktyviai įrašą platina ir oficialiosios Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskyros socialiniame tinkle „Twitter“.
Daliai prorusiškų tinklaraštininkų kilo įtarimų, kad įrašas – klastotė. Tuomet iš kai kurių Rusijos URM paskyrų jis buvo ištrintas, tačiau kitose dar liko.
Rusijos URM šį įrašą ėmė viešinti kovo 27 dieną, po kelių valandų dezinformacijos kampanija, panaudojant šį įrašą, pradėta ir Lietuvoje.
Vienas iš aktyviai įsujungusių į šio įrašo sklaidą – prorusiškas „Telegram“ tinklaraštininkas „Wargonzo“.
Šio kanalo įkūrėjas – rusų žurnalistas Semionas Pegovas. Kanalas nuo pat Rusijos invazijos pradžios itin tendencingai nušviečia padėtį Ukrainoje.
Praėjusių metų birželio pradžioje S.Pegovas Maskvoje buvo apdovanotas specialiuoju prizu už „tiesos sklaidą“.
Eilinė klastotė
„Rusai bando ir toliau šmeižti Ukrainos karius, rodyti juos žiauriais ir neadekvačiais, bando sukelti konfliktą su musulmonų bendruomenės atstovais.
Šį kartą – su Krymo totoriais. Iš kario ir vairavusios moters dialogo galima suprasti, kad ji neva priklauso Krymo totorių tautai.
Kartu šis vaizdo įrašas pasirodė esąs visiška nesėkmė ir dar vienas kvailas Rusijos propagandos, kuri savo liguistose fantazijose nepaiso jokių etikos normų ir temų, išmislas“, – vertinama Ukrainos žvalgybos valdybos komentare.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.