Naujasis kabelis, kaip ir neseniai čia, ant uolėto į Rusiją žvelgiančio plokščiakalnio, įkurdinta žemės kasimo technika byloja apie tam tikrą šioje Arkties regiono dalyje intensyviai vykdomą veiklą – iš čia akylai stebima, kaip Rusija Barenco jūroje plečia savo branduolinį povandeninį balistinėmis raketomis aprūpintą laivyną, straipsnį pradeda „The New York Times“ korespondentas Maskvoje Andrew Higginsas.
Papildomų elektros energijos išteklių čia reikia tam, kad būtų galima elektra aprūpinti šiuo metu už Amerikos pinigus saloje įrenginėjamą radarų sistemą. Ja planuojama stebėti Rusijai priklausantį Kolos pusiasalį – atšiaurią Rusijos teritoriją su daugybe griežtai saugomų karinių jūrų bazių ir ribotos prieigos karinių zonų.
Šalies karinės ir ekonominės įtakos stiprinimą Arkties regione Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė prioritetu.
Rusijos ambicijos Arkties regione
Šalies karinės ir ekonominės įtakos stiprinimą Arkties regione Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė prioritetu. Atsižvelgdamas į dėl klimato kaitos atsiveriančius naujus jūros kelius iš Azijos į Europą, naujas dujų ir naftos išgavimo perspektyvas ir naujas galimybes varžytis dėl įtakos, V.Putinas pareiškė atkakliai sieksiąs, kad Rusija taptų dominuojančia Tolimosios Šiaurės regiono veikėja.
Pasak Norvegijos gynybos studijų instituto mokslinės bendradarbės dr. Katarzynos Zysk, pagrindinis Rusijos ambicijų Arkties regione veiksnys yra regiono vaidmuo Rusijai plėtojant branduolinio atgrasymo ir karinio jūrų laivyno strategijas. Iš pastarųjų labiausiai domimasi naujos kartos strateginės ginkluotės elementu – povandeniniu laivu „Borei“. Kaip nurodo straipsnio autorius A.Higginsas, šis laivas gali nešti mažiausiai 12 balistinių raketų, kurių kiekviena gali būti gausiai aprūpinta branduolinėmis galvutėmis.
Pirmasis iš mažiausiai aštuonių „Borei“ klasės povandeninių laivų, kuriuos Rusija ketina pasistatyti, „Jurij Dolgorukij“, dabar yra Šiaurinio Rusijos karinio jūrų laivyno dalis. Rusija šiuo metu valdo per 200 povandeninių laivų, tarp kurių – šeši „Delta IV“ klasės dideliu balistinių raketų skaičiumi aprūpinti povandeniniai laivai, dislokuoti įvairiose Kolos pusiasalio karinėse bazėse – ir tai vos apie 60 kilometrų nuo Vardės salos.
„Ši vieta yra labai, labai svarbi Amerikai ir Vakarų pasauliui, kad būtų galima stebėti, ką veikia rusai“, – sakė buvęs Vardės meras, Norvegijos karinės žvalgybos veteranas Lasse Haughomas.
„Rusija nori sužinoti mūsų paslaptis, o Jungtinės Valstijos ir Norvegija nori suprasti, kuo užsiima Rusija, – pridūrė L.Haughomas. – Toks jau tas žaidimas.“
Žaisti šį žaidimą Vardėje pradėta dar ankstyvaisiais Šaltojo karo etapais. Šiuo tikslu čia pirmiausia pastatytas nesudėtingas ankstyvojo perspėjimo radaras. Tačiau, užuot pasibaigusi, po Sovietų Sąjungos griūties ši rizikinga kova perėjo į naują lygmenį – Vardės saloje pradėta įrenginėti nauja sudėtinga radarų sistema „Globus 3“. Rusijai tai, žinoma, labai nepatinka.
Rusijos ambasadorius įspėjo Norvegiją
Rusijos ambasadorius Osle neseniai įspėjo Norvegiją, kad jai nederėtų „būti naiviai“, vertinant Rusijos pasirengimą imtis atsakomųjų veiksmų.
Sužinojusi apie jungtinį Amerikos ir Norvegijos projektą, atsieisiantį šimtus milijonų eurų ir pareikalausiantį didžiulių elektros energijos išteklių, Maskva tiesiog įsiuto. Tai, jos požiūriu, yra dalis Pentagono vykdomos kampanijos, kuria siekiama apsupti ir izoliuoti atsigaunančią Rusiją. Rusijos ambasadorius Osle neseniai įspėjo Norvegiją, kad jai nederėtų „būti naiviai“, vertinant Rusijos pasirengimą imtis atsakomųjų veiksmų.
„Norvegija turi suprasti, kad dabar, tapus NATO avanpostu, jai teks akis į akį susidurti su Rusija ir pajusti visą jos karinę galybę, – Norvegijos nacionaliniam transliuotojui, NRK, sakė Rusijos ambasadorius Teimurazas Ramišvilis. – Todėl ramybės Arkties regione daugiau nebus.“
Kaip pernai slaptame pranešime išdėstė Norvegijos karinės žvalgybos agentūros vadovas Mortenas Haga Lunde, naujaisiais radarais bus tik modernizuota anksčiau Vardėje amerikiečių įrengta radarų sistema – taip esą bus tęsiama jos misija. Jis pridūrė, kad šios misijos tikslas – aptikti kosmines šiukšles, pavyzdžiui, nebeveikiančius palydovus, ir „stebėti nacionalinės svarbos teritoriją Šiaurėje“.
Tačiau Rusijos generolai ir daugelis norvegų nelinkę patikėti versija apie kosmines šiukšles. Jų įsitikinimu, naujoji radarų sistema „Globus 3“ yra dalis Pentagono plano sukurti pasaulinę raketinės gynybos sistemą. Pasak jų, konflikto atveju ši sistema taptų pagrindiniu atakų taikiniu.
Salos gyventojams labiau rūpi žuvys, o ne amerikiečiai
Vardės meras Robertas Jensenas teigia nematantis priežasčių nerimauti ir palaikantis naująjį projektą, nes jam įgyvendinti prireiks sukurti nemažai naujų darbo vietų. „Niekada neturėjau nė minties, kad Rusija galėtų čia pradėti Trečiąjį pasaulinį karą“, – sakė jis.
Pasak jo, salos gyventojams kur kas daugiau nerimo kelia tai, kad užsidaro žuvų perdirbimo fabrikai, o ne tai, kad įrenginėjamas eilinis amerikiečių radaras.
Vardės vietos laikraščio „Osthavet“ reporterio Dano Tore Jorgenseno teigimu, mero žodžiuose yra tiesos, tačiau atvirai diskusijai šiuo klausimu esą trukdo „tylos įžadai“, susiję su tuo, kas iš tikrųjų vyksta ant plokščiakalnio. Ant jį juosiančios apsauginės tvoros – laikytis atokiau nurodantys ženklai ir užrašas trimis – anglų, norvegų ir rusų – kalbomis, kad ši teritorija yra draudžiama karinė zona.
Nors esamą radarų sistemą valdo norvegai, pagrindiniame Vardės viešbutyje, pasak jo, nuolat apstu amerikiečių inžinierių ir paukščių stebėtojais apsimetančių šnipų.
Nors esamą radarų sistemą valdo norvegai, pagrindiniame Vardės viešbutyje nuolat apstu amerikiečių inžinierių ir paukščių stebėtojais apsimetančių šnipų.
Tuo metu Jungtinės Valstijos atkakliai tvirtina, kad jos raketinės gynybos akiratyje – tik tokių „veidmainiškų“ šalių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja raketinė grėsmė.
Pasak straipsnio autoriaus A.Higginso, panašiai elgiasi ir gerokai menkesnę negu amerikiečiai įprastinę karinę ginkluotę turintys rusai, Amerikos pastangas sukurti priešraketinį skydą laikydami tiesiogine grėsme vienintelei sričiai, kurioje Rusija vis dar pajėgi konkuruoti – branduolinio atgrasymo sričiai.
„Vyksta naujas šaltasis karas, ir jis kelia didesnę grėsmę negu ankstesnysis – Rusija yra gerokai susilpnėjusi, taigi kur kas pavojingesnė ir labiau nenuspėjama, – Osle duodamas interviu sakė Norvegijos gynybos universiteto koledžo bendradarbis pulkininkas leitenantas Tormodas Heieris. – Branduolinio karo pavojus dabar daug didesnis nei per Šaltąjį karą, kai Rusija turėjo daug įvairiausios ginkluotės.“
Pasak Masačusetso technologijos instituto (JAV) radarų specialisto Theodore'o Postolio, įrenginėti tokio galingumo radarų sistemą kaip „Globus 3“ dėl kosminių šiukšlių – neracionalu. Jo nuomone, kur kas labiau tikėtina, kad ji įrenginėjama siekiant stebėti Rusijos raketas.
Th.Postolis teigė abejojantis, ar raketinės gynybos sistema kada nors iš tiesų pradės veikti, tačiau taip pat pažymėjo, kad Rusija turi pagrindo pykti, nepaisant Pentagono tvirtinimų, kad Jungtinės Valstijos nesiekia susilpninti Maskvos branduolinio atgrasymo priemonių.
Vis dėlto, Norvegijos gynybos studijų instituto ekspertės K.Zysk teigimu, „palyginti su tuo, kokia apimtimi ir kokiu tempu savo karinę galią Arkties regione didina Rusija, Norvegijos žvalgybos priemonių sustiprinimas – gana drovus žingsnis“.
