„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Iš dangaus krentantys paukščiai ir 49 °C kaitra: dėl klimato kaitos Indijoje – siaubingos karščio bangos

49 °C siekianti temperatūra, dėl dehidratacijos iš dangaus krentantys paukščiai ir savaime užsidegantys sąvartynai – tokia pastarųjų mėnesių Indijos realybė. Antrą didžiausią pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybę jau kelis mėnesius kankina stiprios karščio bangos ir meteorologai neabejoja: dėl klimato kaitos šiaurės vakarų Indijoje ir Pakistane jų tikimybė padidėja šimtu kartų. Kaip Indijai sekasi kovoti su siaubingu karščiu, portalui 15min papasakojo ten gyvenanti lietuvė.
Paukštis skrenda virš degančio šiukšlyno Indijoje
Paukščiai skrenda virš degančio šiukšlyno Indijoje / „Scanpix“/AP nuotr.

Istoriniai karščiai

Nors karščio bangos Indijoje dažnos, ypač gegužę ir birželį, šiemet karštasis sezonas prasidėjo anksti – aukšta temperatūra buvo jau nuo kovo mėnesio, kai prasidėjo pirmoji karščio banga, o šių metų balandis įėjo į šalies istoriją – vidutinė mėnesio temperatūra buvo aukščiausia per 122 metus.

Regione tokių karščio bangų reikia tikėtis kartą per trejus metus.

Anot Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos, dabar regione tokių karščio bangų reikia tikėtis kartą per trejus metus. Jei klimato kaita nevyktų, tokios ekstremalios temperatūros būtų tik kartą per 312 metų.

Šiandien Indiją kamuoja jau penktoji karščio banga per kelis mėnesius ir meteorologai teigia, kad šalies šiaurės vakaruose artimiausiomis dienomis temperatūra gali pasiekti naujas aukštumas – prognozuojama, kad termometrų stulpeliai kils iki 50 °C.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sunkiai pakeliama kaitra Indijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sunkiai pakeliama kaitra Indijoje

Indijos meteorologai aiškina, kad šios Indijos karščio bangos kilo dėl kelių atmosferinių veiksnių. Pagrindinis iš jų buvo tai, kad iš Viduržemio jūros regiono atkeliavo mažiau audrų, dėl to šiaurės vakarų ir centrinėje Indijos dalyje prieš lietingąjį sezoną iškrito nedaug kritulių. Anticiklonai taip pat lėmė karštus ir sausus orus kai kuriose vakarų Indijos dalyse kovo mėnesį.

Ekspertai mini ir kitas priežastis – pavyzdžiui, didėjantį gyventojų skaičių ir dėl to kylančią išteklių apkrovą. Dėl vis augančio gyventojų skaičiaus daugiau kertami miškai, o keliuose – daugiau taršių transporto priemonių.

Tačiau mokslininkai tikri – pagrindinė šių siaubingomis vadinamų karščio bangų priežastis – žmogaus sukelta klimato kaita.

Naujoje analizėje, atliktoje Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio meteorologijos organizacijos, įspėjama, kad praėjusiais metais keturi pagrindiniai klimato kaitos rodikliai – šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija, jūros lygio kilimas, vandenynų temperatūra ir jų rūgštėjimas – pasiekė naujus rekordus, skelbia BBC. JT Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas ataskaitą apibūdino kaip „liūdną litaniją apie žmonijos nesugebėjimą kovoti su klimato kaita“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paukštis girdomas vandens ir vitaminų mišiniu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paukštis girdomas vandens ir vitaminų mišiniu

Iš dangaus krenta paukščiai ir dega sąvartynai

Karščio bangos Indijoje turi siaubingų pasekmių. Štai Indijos vakarinėje Gudžarato valstijoje kasdien iš dangaus krenta dešimtys dehidratuotų paukščių, nes dėl alinančių karščių šalyje išdžiūsta vandens šaltiniai. Veterinarijos gydytojams ir šalies gyventojams tenka gelbėti juos šeriant įvairių vitaminų tabletėmis ir švirkščiant į burną vandenį.

Dėl aukštos temperatūros Indijos sostinėje Delyje per pastaruosius kelis mėnesius užsidegė keturi sąvartynai. Daugelis degė kelias dienas, vienas – ilgiau nei savaitę. Dėl gaisrų sąvartynuose dirbantys ir šalia gyvenantys žmonės kvėpuoja nuodingais dūmais, nuo karščio net lydosi pastatų langai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Degantis sąvartynas Indijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Degantis sąvartynas Indijoje

Dėl karščio stoja ir vaikų švietimas. Daug vaikų kaimo vietovėse lanko mokyklas pašiūrėse su skardiniais stogais, kuriose karštyje – tiesiog nepakenčiama.

„Daugeliui mokyklinio amžiaus vaikų iš nosies bėga kraujas, jie negali pakęsti šios karščio bangos“, – balandžio pabaigoje sakė Vakarų Bengalijos vyriausioji ministrė Mamata Banerjee.

Kai kurios Indijos valstijos paskelbė uždarančios mokyklas, kad galėtų kovoti su kylančia temperatūra.

Indijos lietuvė: sunku atlaikyti

Indijos Utrakhando valstijos mieste Haridvare įsikūrusi lietuvė Simona Čaplikaitė karščio bangų metu dar turi šiokio tokio atokvėpio – Himalajų kalnų papėdėje esančiame mieste palyginus su sostine Deliu temperatūra keliais laipsniais žemesnė, kartais ir palyja.

„Temperatūra dienos metu vyrauja 35–39 °C, ją sunku atlaikyti, nes vėjo gūsiai labai silpni, ir oras tarsi „suspaustas” ir slogus“, – portalui 15min pasakojo S.Čaplikaitė. Lietuvė sako neseniai išvykusi pakeliauti po šalį. Kelionė nebuvo lengva – dėl karščių juntamas silpnumas, mieguistumas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sunkiai pakeliama kaitra Indijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sunkiai pakeliama kaitra Indijoje

S.Čaplikaitė sako, kad Indijos gyventojai jau pripratę prie karščių ir prie jų prisitaikę.

„Tie, kas gali sau leisti, visi turi kondicionierius namuose. Jeigu ne kondicionieriai, tai bent ventiliatoriai yra visuose namuose. Į kambarius mažai patenka tiesioginių saulės spindulių, langai maži, nukreipti dažniausiai į kitą sieną.

Dienos metu lauke gyventojų beveik nebūna, jų judėjimo trajektorija ribota ir dažniausiai iš vienos ventiliuojamos vietos į kitą“, – pasakoja lietuvė.

Kaip užburtas ratas, – sako Indijoje gyvenanti lietuvė.

Ir nors kondicionieriai tokiame karštyje – tikra palaima, jų naudojimas ir prisideda prie klimato kaitos proceso. Ventiliatoriai ir oro kondicionieriai Indijoje veikia naudodami elektrą, gaunamą deginant iškastinį kurą, kuris išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, šildančias planetą. Indijoje apie 75 proc. energijos gaunama iš anglies, naftos ir gamtinių dujų.

„Kaip užburtas ratas“, – sako Indijoje gyvenanti lietuvė.

Elektros nebūna ir 7 valandas

Dėl karščio bangos sukelto poreikio vėsintis elektronikos prietaisais ir po COVID-19 pandemijos atsigaunančios ekonomikos Indijoje rekordiškai išaugo elektros energijos poreikis ir šiomis dienomis milijonams žmonių labai trūksta elektros energijos.

Be to, daugelyje šalies šiluminių elektrinių pavojingai mažėja anglių atsargos, todėl keliose valstijose kasdien nutrūksta elektros energijos tiekimas. Trūkumas skatina atidžiai nagrinėti ilgalaikę Indijos priklausomybę nuo akmens anglių, iš kurių pagaminama 70 proc. šalies elektros energijos. Ekspertai įspėja, kad elektros energijos tiekimo sutrikimai kenkia ne tik šalies ekonomikai, bet gali sutrikdyti ir svarbių paslaugų – pavyzdžiui sveikatos – teikimą.

Kai kuriose Indijos valstijose elektros tiekimas nutrūksta ir septynioms valandoms, rašo naujienų agentūra AP.

Dėl klimato kaitos paaštrėjus karščio bangoms, energijos trūkumas taps įprastesnis, o paklausa tik dar labiau didės, tad ekspertai tikri – Indija privalo nukreipti dėmesį į atsinaujinančiosios energijos stiprinimą.

Elektros suvartojimas yra didesnis, negu jos spėjama sugeneruoti, – sako lietuvė.

Indijoje gyvenančiai Lietuvei S.Čaplikaitei taip pat tenka kartkartėmis pagyventi be elektros energijos. Ji įsikūrusi universiteto miestelyje, kuriame elektra išjungiama valandai – nuo 10.30 iki 11.30 val. Tai daroma tikslingai, elektros taupymo sumetimais.

„Kituose mažesniuose miestuose tas irgi vyksta, nes elektros suvartojimas yra didesnis, negu jos spėjama sugeneruoti“, – sako lietuvė.

Be to, karščio bangos kelia nerimą dėl galimo maisto trūkumo. Indijos ūkininkai sako, kad netikėti temperatūros šuoliai paveikė jų kviečių derlių, o tai gali turėti pasaulinių pasekmių, atsižvelgiant į tiekimo sutrikimus dėl karo Ukrainoje.

„Dabar yra ryžių sodinimo metas, jiems reikia daug vandens, bet dėl karščio vandens poreikis yra didesnis, jei lietingasis sezonas prasidės vėliau, nei turėtų, tai turės didelės įtakos pasėliams“, – sako S.Čaplikaitė.

Labiausiai kenčia skurdžiausi gyventojai

Ekstremalių orų reiškinių išlaidas neproporcingai patiria neturtingieji. Skurdžiai gyvenantys žmonės turi mažiau išteklių vėsintis ir mažiau galimybių likti viduje, toliau nuo karščio.

„Gatvės žmonės” (rikšų vairuotojai, gatvės pardavėjai ir t.t.), deja, neturi pasirinkimo, tačiau jie turi geležinę kantrybę ir atsparūs viskam, – sako S.Čaplikaitė. – Kai tik įmanoma glaudžiasi po pavėsiu.“

Tačiau ekstremalūs orai veikia visų žmonių gyvenimo kokybę – jos gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Dėl karščio bangų padidėja sveikatos sistemos apkrova, didėja ir didesnių medicininių sąskaitų gyventojams tikimybė.

„Ši karščio banga išbando žmonių galimybių išgyventi ribas“, – CNN sakė Indijos Pandžabo valstijos Agrikultūros departamento direktorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs