Kad tikslas būtų pasiektas, pareigūnas paragino ES valstybes sumažinti ginklų eksportą į kitas šalis ir daryti spaudimą karo pramonei didinti šaudmenų gamybą šalies viduje.
Praėjusių metų kovą Briuselis pareiškė, kad per metus Kyjivui pateiks milijoną sviedinių, tačiau vėliau buvo pareikšta, kad šis tikslas atrodo abejotinas.
T.Bretonas taip pat sakė, kad ES per dvejus metus galėtų prilygti Rusijai pagal ginklų gamybą. Jo teigimu, labai svarbu, kad ES turėtų tokį patį potencialą.
Anksčiau Briuselis pažadėjo Ukrainai suteikti ketverių metų 50 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą, tačiau Budapeštas kol kas blokuoja šį sprendimą. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas mano, kad Ukraina neturėtų gauti tokių didelių sumų iš ES biudžeto, nes ji nėra bloko narė.
Briuselis rengia alternatyvų pagalbos paketą Ukrainai, jei vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikime nepavyktų patvirtinti ketverių metų paramos Kyjivui programos.
Pasak „Financial Times“ šaltinių, pareigūnai svarsto galimybę atimti iš Budapešto balsavimo teises, kad būtų susitarta dėl naujo pagalbos Kyjivui paketo. Tokia procedūra gali būti vykdoma pagal vieną iš ES sutarties straipsnių, pagal kurį iš šalies galima atimti balsavimo teises dėl Europos teisės aktų pažeidimo. Kartu tokį sprendimą gali blokuoti kita ES valstybė narė.
