Iš istorijos puslapių: keleiviniai laineriai – kariškių taikiklyje

Tyrimas dėl katastrofos prie Irano sostinės Teherano, žinoma, tik prasideda. Bet JAV pareigūnai ketvirtadienio jau leido suprasti manantys ir nustatę, kad lėktuvą, kuriuo skrido 176 žmonės, vos pakilusį pažeidė raketos iš Irano turimos rusiškos gynybos sistemos SA-15.

Visgi Irano pareigūnai kategoriškai neigia tokią teoriją. Ir nors, aišku, kitaip Teheranas elgtis turbūt nė negali, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis irgi prašo leisti dirbti specialiajai tyrėjų komisijai.

Irane sudužo Ukrainai priklausantis keleivinis lėktuvas „Boeing 737“

+26

Praeityje jau ne kartą keleiviniai lėktuvai buvo numušti karinių pajėgų. Pateikiame svarbiausius tokius atvejus.

2014 m. liepos 17-oji: MH17 katastrofa Ukrainoje

„Malaysia Airlines“ MH17 reiso lėktuvas skrido iš Amsterdamo į Malaizijos sostinę Kvala Lumpūrą, kai į jį virš prorusiškų separatistų užimtų Rytų Ukrainos teritorijų pataikė „Buk“ raketa. Žuvo visi 298 orlaiviu skridę žmonės.

Tarptautinė tyrėjų grupė praėjusių metų birželį dėl lėktuvo numušimo pateikė kaltinimus keturiems žmonėms, iš kurių trys susiję su Rusijos žvalgyba.

„Scanpix“/„Anadolu Ajansi“ nuotr./Numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos Donecke, Ukrainoje.

Maskva nuosekliai neigia bet kokias sąsajas su incidentu, bet įrodymų netrūksta. „Buk“ sistemą į Rytų Ukrainą atvežė ir iš Donbaso išgabeno būtent Rusijos kariškiai.

2001 m. spalio 4-oji: sprogimas virš Juodosios jūros

78 žmonės, daugelis – Izraelyje gyvenantys rusakalbiai žydai, žuvo, kai „Siberia Airlines“ lėktuvas, skridęs iš Tel Avivo į Novosibirską, sprogo ir sudužo Juodojoje jūroje prie Rusijos krantų.

Po tyrimo paaiškėjo, kad keturios minutės prieš lėktuvo sprogimą per Ukrainos oro gynybos pratybas Kryme buvo paleistos dvi priešlėktuvinės raketos.

Ukrainos vadovybė vėliau paskelbė priimanti tyrėjų išvadą, kad šalies kariškiai per klaidą susprogdino Rusijos keleivinį lėktuvą.

1988 m. liepos 3-ioji: JAV numušė Irano lėktuvą

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, komentuodamas JAV sprendimą nukauti iraniečių generolą Qasemą Soleimani, pasauliui priminė apie dar vieną aviakatastrofą, kuri, tiesą sakant, būtų itin panaši į tragediją šią savaitę – jei paaiškėtų, kad orlaivį prie Teherano tikrai numušė raketos.

Tada JAV karinio jūrų laivyno raketinis kreiseris „Vincennes“ iš tiesų palaikė „Iran Air“ lėktuvą naikintuvu ir jį numušė raketa „žemė-oras“.

„Scanpix“/AP nuotr./Laidojami „Iran Air“ lėktuvu skridę iraniečiai

Karo laivą tuo metu kaip tik puolė Irano koviniai laiveliai. Žuvo visi 290 lėktuvu „Airbus A300“ skridusių žmonių.

1983 m. rugsėjo 1-oji: sovietai ir „Korean Air“

KAL 007 reiso „Korean Air“ keleivinis lėktuvas per klaidą nuklydo nuo kurso ir nukrypo į Sovietų Sąjungos oro erdvę. 1983-ieji Šaltajame kare buvo labai įtempti, tad tai reiškė mirties nuosprendį – orlaivis buvo numuštas ir žuvo 269 žmonės.

Kremlius ilgą laiką tikino, esą orlaivis vykdė šnipinėjimo misiją, ir nuosekliai neigė, kad SSRS numušė lėktuvą. Vakarų ekspertai tuo neabejoja.

1980 m. birželio 27-oji: katastrofa Italijoje

„Itavia“ lėktuvo katastrofa ne tik pražudė 81 žmogų, bet ir pagimdė bene daugiausia sąmokslo teorijų Italijoje.

Keleivinis lėktuvas skrido iš Bolonijos į Palermą Sicilijoje, kai staiga smigo į Tirėnų jūrą prie nedidelės Ustikos salos.

Ilgą laiką nelaimę gaubė paslaptis, bet 2013 metais Italijos teismas nutarė, kad vyriausybė turi išmokėti kompensacijas kai kurių aukų šeimoms – taip iš esmės buvo pripažinta, kad į lėktuvą pataikė iš karinio orlaivio paleista raketa.

1978 m. rugsėjis ir 1979 m. vasaris: sukilėliai Rodezijoje

Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Zimbabvė dar vadinosi Rodezija, o ten siautėjo sukilėliai. Jie dvejus metus iš eilės numušė po keleivinį „Air Rhodesia“ lėktuvą, pakilusį iš Karibos.

Į abu orlaivius pataikė sovietų gamybos raketos „Strela“. Per abu incidentus žuvo daugiau nei 100 žmonių.

1973 m. vasario 21-oji: Izraelis ir Libija

„Libyan Arab Airlines“ lėktuvas „Boeing 727-200“ skrido iš Tripolio Libijoje į Kairą Egipte, kai jį virš Sinajaus pusiasalio numušė Izraelio naikintuvas. Išgyveno tik penki iš 113 keleivių.

Izraelis tada aiškino, kad orlaivis skrido virš Izraelio karinių instaliacijų palei Sueco kanalą ir virš karinio aerodromo Sinajuje (Izraelis tuo metu buvo okupavęs šį pusiasalį, – red.). Esą siekta užkirsta kelią teroristiniam išpuoliui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sinajaus pusiasalis

1955 m. liepos 27-oji: bulgarų naikintuvai

Jau prasidėjus Šaltajam karui avialinijų „El Al“ lėktuvas, skridęs iš Londono į Tel Avivą, per audrą nukrypo į komunistinės Bulgarijos erdvę. Sofija pakėlė naikintuvus, kurie numušė orlaivį – žuvo visi 58 juo skridę žmonės.

Bulgarija, prispausta tarptautinės bendruomenės, galiausiai sutiko sumokėti Izraeliui 200 tūkst. JAV dolerių dydžio kompensaciją.

1954 m. liepos 23-ioji: kinai kovėsi du kartus

Komunistinės Kinijos naikintuvai numušė „Cathay Pacific“ lėktuvą, iš Tailando skridusį į Honkongą, tada priklausiusį britams. Žuvo dešimt iš 18 žmonių, buvusių lėktuve.

Kinija vėliau atsiprašė: esą keleivinį lėktuvą šalies pajėgos palaikė Taivano naikintuvu. Oro linijoms ir aukų artimiesiems buvo sumokėtos kompensacijos.

Visgi po kelių dienų situacija dar labiau komplikavosi, kai galimai išsigelbėjusiųjų Pietų Kinijoje ieškoję JAV karinio jūrų laivyno lėktuvai ore susirėmė su Kinijos orlaiviais. Du iš pastarųjų buvo numušti.