Po belaisvių mainų sugrįžęs garsusis „Azovstal“ fotografas D.Kozackis parodė, kas yra nelaisvė Rusijoje

„Pirmą dieną namuose nuėjau į kirpyklą, apsikirpau ir nusiskutau. Niekada nenorėjau atrodyti kaip auka“. Šie žodžiai daug pasako apie Orestą, – rašo savo „Instagram“ profilyje Kostantinas ir Vlada Liberovai.

„Jo nuotraukos tapo ukrainiečių tautos nenumaldomumo simboliu, o jei šiandien mūsų paklausite, kas padarė pagrindinę šio karo nuotrauką, atsakysime jis, Orestas. Bet atrodo, kad jis to nesuvokia. Be to, būtent Orestas, pats to nežinodamas, tapo žmogumi, kuris sutrukdė mums atsisakyti karo dokumentavimo. Tai gana asmeniška istorija, bet manome, kad turime ją papasakoti“, – rašo fotografų pora.

„Apie Dmytro, kaip ir dauguma, sužinojome per „Instagram“, bet maždaug prieš savaitę jis paskelbė tuos ikoniškus savo brolių portretus. Informaciniai portalai tada kasdien daužydavo mūsų širdis naujienomis iš Mariupolio ir A***stalio, o kai netyčia atsidūrėme puslapyje, iš kurio į mus žiūrėjo skaisčiai saulėtas vaikinas, pirmas impulsas, nepaisant to, kad net nespėjome pažinti vieni kitų, jam parašyti. Ir rašėme. Kad jis yra herojus. Kad labiau už viską norime, kad jis grįžtų gyvas. Atsakymo nelaukėme, bet Orestas atsakė, kad yra dėkingas mums už tai, ką darome. Dėkojo už mūsų fotografijas.

Šie žodžiai nuskambėjo bene sunkiausiu mums laikotarpiu šiame kare. Mus kamavo abejonės, nes bene visi garsūs žurnalistai dirbo Ukrainoje, ir mes net patys sau negalėjome atsakyti: kodėl mes leidžiame visus pinigus kelionėms, kuriose tik rizikuojame savo gyvybe ir nieko neuždirbame? Kam to reikia?

„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

+16

O štai vaikinas, kuris šiuo metu yra A***stalio pragare, mums rašo, kad mūsų nuotraukos jį įkvepia. Dabar suprantame, kad šie žodžiai mums buvo lūžio taškas. Jei kas nors kitas būtų tai pasakęs, būtume nepatikėję ir greičiausiai grįžę į įprastą gyvenimą.

Rusijos apsiaustos ir nuolat apšaudomos „Azovstal“ kasdienybė

+2

Bet iš jo lūpų mums tai tapo tarsi tas pats stebuklingas spindulys, kuris jį perveria toje legendinėje nuotraukoje ir kurį bandėme atgaminti šioje serijoje. Parašėme vaikinui, kad jį palaikytume, o mainais jis mus išgelbėjo. Vakar daug kalbėjome apie Mariupolį, apie nelaisvę ir apie įprastą gyvenimą. Šias istorijas išgirsite būsimuose interviu. O šiandien galite tiesiog pažvelgti Orestui į akis“, – rašo Kostantinas ir Vlada Liberovai.

„Azovstal“ komplekso gynėjų išvežimas iš Mariupolio

+6

Per didelį apsikeitimą belaisviais rugsėjo 21 dieną Ukraina atidavė Rusijai su prezidentu Vladimiru Putinu siejamą prorusišką oligarchą ir politiką Viktorą Medvedčuką bei dar daugiau nei 50 rusų belaisvių.

Mainais atgavo daugiau nei 200 karių, tarp jų ir Mariupolį bei „Azovstal“ ilgai gynusio pulko „Azov“ vadą Denysą Prokopenką-Redį, jo pavaduotoją Sviatoslavą Palamarą-Kalyną, „Azov“ vyresnįjį karininką Olehą Chomenką, 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadą Serhijų Volynskį-Volyną ir Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios brigados vadą Denysą Šlehą.

Tarp iškeistųjų buvo ir D.Kozackis.

„Keturis mėnesius visada buvau tikras, kad ukrainiečiai mūsų nepamiršta ir šaukė apie mus visam pasauliui. Net be bendravimo ir žinių jaučiau drąsiausių, geriausių pasaulio žmonių palaikymą.

Džiaugiuosi, kad pagaliau galiu apkabinti savo artimiausius giminaičius, ir dėkoju visiems, kurie padarė šiuos mainus įmanomus“, – sakė D.Kozackis.

Skaudžiausia yra tai, kad daugelis brolių po Rusijos teroristinio išpuolio Olenivkoje, kur buvo kalinami Mariupolio gynėjai, daugiau niekada nebepamatys savo šeimų, pridūrė jis.

D.Kozackis paragino dėti pastangas, kad tie, kurie liko nelaisvėje, artimiausiu metu grįžtų namo.

„Tik tada būsiu visiškai laimingas. Esu namuose – Ukrainoje! Tęskime kovą“, – užbaigė jis.

Grįžę į laisvę kariai pasakojo, kad nelaisvėje buvo laikomi itin žiauriomis sąlygomis, kankinami fiziškai bei marinami badu.