Atstumas tarp Ramalos ir Betliejaus yra tikrai nedidelis – vos 22 km, sakytum, nuo Vilniaus iki Trakų, tačiau kelionė užtrunka ilgiau nei valandą. Taip yra dėl daugybės nausėdijų, įsikūrusių tarp šių Vakarų Kranto miestų.
Nausėdijas apvažiuojame ne dėl kokio principo, o dėl to, kad važiuojame su palestinietiškais mašinos numeriais, o keliai yra skirtingi – vieni skirti tik Izraelio piliečiams, turistams, užsieniečiams, o kiti – tik palestiniečiams. Pastarieji neturi teisės naudotis naujais puikiais trumpais keliais, kuriuos kokybiškai stato Izraelis.
Taigi, mūsų kelionė gali būti kiek nenuspėjama ir visi nusiteikę įvairioms patirtims – juk yra esminis skirtumas, kai žinai, kad po dešimties dienų gali išvykti ir daugiau niekados čia negrįžti.
Ramalos stotyje sušokame į vieną iš mikroautobusų, kurie yra pagrindinė susisiekimo priemonė Vakarų Krante, ir pajudame link Betliejaus. Kadangi išvažiavome pakankamai anksti, patikros punktą netoli Betliejaus kertame sėkmingai ir, netrukus, įvažiuojame į kelią, vadinamą Ugnies slėniu (arabiškai Wadi al-Nar).
Keliai yra skirtingi – vieni skirti tik Izraelio piliečiams, turistams, užsieniečiams, o kiti – tik palestiniečiams. Pastarieji neturi teisės naudotis naujais puikiais trumpais keliais, kuriuos kokybiškai stato Izraelis.
Šis kelias yra tarp dviejų kalvų, tad reikia nusileisti žemyn ir vėl pakilti labai stačiu, kaip gyvatė besirangančiu, kadaise buvusiu siauru keliu asiliukams. Naujas statinys slėnio pradžioje – gigantiškas patikros punktas (Izraelio kariuomenės) – labai nenudžiugina – anksčiau čia buvo keli betoniniai blokai ir kartais pasirodantis šarvuotis, dabar čia įsikūrę kareiviai kasdien, kasnakt.
Kaip vakar rašėme, Betliejuje esanti pabėgėlių stovykla Aida bus mūsų namai ateinančias dešimt dienų.
Prie pat stovyklos vartų yra jaunimo centras LAJEE (Liadžy), dirbsime jame: iš dešinės – karinė bazė (Izraelio), iš kairės – įėjimas į pabėgėlių stovyklą. Pro centro langus galime matyti niūrią betoninę sieną, skiriančią Vakarų Krantą ir Izraelį – galvojame apie vaikus ir suaugusius, kurie čia užaugo. Kaži, kiek ta siena blokuoja galimybes, mąstymą, požiūrį? Ją pastatė tik prieš dešimt metų, tačiau ja uždarė daug daugiau nei vien judėjimo laisvę.
Penktadienis – maldos diena, laisvadienis, vaikai neina į mokyklą, suaugę leidžia sau pailsėti namuose, o jaunuoliai, kurie yra tapę okupacijos įkaitais ir psichologiškai, ir fiziškai, renkasi aktyvesnį dienos praleidimo būdą. Žinoma, tai rašome su karčia šypsena, nes tai reiškia susirėmimus – kai iš vienos pusės skrieja akmenys, o iš kitos – ašarinės dujos, guminės ir tikros kulkos...
Vos pasilabinus su kolegomis Lajee centre ir net nespėjus nusinešti daiktų į savo būsimus namus išgirstame pirmus šūvius ir ašarinės dujos pradeda skverbtis pro pastato langus.
Besidengdami veidus ir dusdami nuo ašarinių dujų juokaujame, kad šitaip Izraelio kariuomenė pasitinka naujus svečius pabėgėlių stovykloje. Lajee centro darbuotojai pasakoja, kad vakar jie buvo įstrigę savo būstinėje ir negalėjo išeiti keturias valandas, nes veiksmas vyko labai įtemptai. Pažiūrėsime, kaip bus šiandien.
Ar jūs kada nors esate patyrę, kai ašarinės dujos užspaudžia kvėpavimo takus, o akis išdžiovina tiek, kad net norėdami neišspausite nei vienos ašaros? Bėda ne tik ta, kad dujos skverbiasi per visus langus, bet dar ir reguliarus sproginėjimų garsas atima žadą. Pirmi kartai nėra malonūs, vėliau, deja, priprantama ir tai tampa tam tikru gyvenimo būdu – priverstiniu gyvenimo būdu.
Besidengdami veidus ir dusdami nuo ašarinių dujų juokaujame, kad šitaip Izraelio kariuomenė pasitinka naujus svečius pabėgėlių stovykloje.
Betliejus mums žinomas iš Biblijos, bet, kaip Loreta sakė, šis miestas skalbtas ir perskalautas krauju nuo senųjų amžių, tad matyti nieko nežinančius turistus, kurie tik atvyko pabučiuoti Kristaus gimimo vietos, yra mažų mažiausiai keista. Būti tam tikroje vietoje ir neišmanyti konteksto? Ką mes norime žinoti apie pasaulį arba – ką mes norime ignoruoti?
Šiandien atvyko Linas – ryt papasakosime apie pirmą darbo dieną su energingaisiais paaugliais ir jų asmeniškais pašnekesiais su video kamera.
Jonas, Loreta, Linas, Gabrielė ir Mantas – jau visa komanda, siunčiame linkėjimus būti sąmoningais iš Betliejaus, Aidos pabėgėlių stovyklos.
Smurtas Vakarų Krante vėl traukia viso pasaulio dėmesį. Žiniasklaidos pranešimuose dominuoja naujienos apie susirėmimus ir aukas, tačiau beveik nematyti, kas slypi už to. Lietuvių specialistai Betliejaus mieste esančioje pabėgėlių stovykloje vykdo projektą, kurio metu bando Palestinos vaikams padėti išmokti pažinti save ir susitvarkyti su savo emocijomis. Projektų dalyvių dienoraščius skelbia portalas 15min.lt.
