„Mano širdis sustoja, kai išgirstu trenksmą“, – verkdama žurnalistams sako 69 metų Marija. Ji laiko seną mygtukinį telefoną, kuriame išsaugoti skubios pagalbos kontaktai.
Nors Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis tvirtino, kad Rusijos puolimas ties Pokrovsku buvo apmaldytas, fronto linija yra nutolusi mažiau nei už 8 km nuo miesto.
Akivaizdu, kad šis miestas šiuo metu yra svarbiausias Maskvos prioritetas. Pasak S.Dobriako, šia kryptimi kovojančių pajėgų santykis yra 10:1 Rusijos naudai.
Pokrovsko karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas nurodė, kad rusai į miestą taikosi ne tik balistinėmis raketomis ir daugkartiniais raketų paleidimo įrenginiais – dabar jie taip pat smūgiuoja valdomomis aviacinėmis bombomis ir net artilerija, nes vietovė dabar patenka į šių ginklų veikimo zoną.
„Pažiūrėkite, ką rusai mums padarė. Dirbau čia 30 metų, o dabar viską palieku“, – kalbėjo moteris, braukdama ašaras, kol savanoriai padėjo jai įlipti į evakuacijos autobusą. Traukiniai čia nebevažiuoja.
Pokrovskas – ne eilinis Ukrainos miestas, į kurį kėsinasi Rusija. Tai yra platesnių jos pastangų užimti Donecko sritį dalis, o Pokrovskas yra vienas pagrindinių šalies transporto mazgų ir tiekimo kelių regione. Baiminamasi, kad Rusijos sėkmės atveju Kyjivo pajėgoms gali prireikti trauktis iš Časiv Jaro, o fronto linija tuo tarpu persikeltų arčiau Kramatorsko.
Nors Ukrainos įsiveržimas į Rusijos teritoriją Kursko srityje nepaskatino Maskvos perkelti savo karių iš Rytų Ukrainos ir paliko ypač pažeidžiamą strateginį tiekimo kelią, bet bent jau pakėlė ukrainiečių kovinę dvasią.
Sekmadienį Rusija pareiškė perėmusi Novohrodivkos kaimo, esančio vos už 10 km nuo Pokrovsko, kontrolę. Kyjivas šio pranešimo nekomentavo, tačiau šaltiniai BBC žurnalistams tvirtino, kad Ukrainos pajėgos iš ten pasitraukė.
Šiuo metu norinčių evakuotis iš Pokrovsko yra labai daug. Autobuse žurnalistai sutiko moterį su penkerių metų dukra. Tai – antroji jų evakuacija.
Pirmoji įvyko 2022 m., kai jos bėgo iš pasienio miesto Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
Akivaizdu, kad šis miestas šiuo metu yra svarbiausias Maskvos prioritetas. Pasak S.Dobriako, šia kryptimi kovojančių pajėgų santykis yra 10:1 Rusijos naudai.
Per naujausią puolimą Rusija smogė Pokrovsko elektros stočiai, todėl pusė miesto liko be elektros. Smūgiai taip pat sutrikdė vandens tiekimą.
Miestas sparčiai tuštėja. Vos prieš du mėnesius čia dar gyveno 48 tūkst. žmonių. Šiandien pusė jų jau išvyko, pažymėjo BBC.
„Šurmuliuojančiame centre su parduotuvėmis ir prekybos centrais bauginančiai tylu. Bankai, prekybos centrai ir dauguma kavinių nedirba. Ligoninė evakuota. Už miesto ribų laukuose ekskavatoriai kasa naujas tranšėjas“, – rašoma BBC straipsnyje.
Tačiau kuo daugiau jie apšaudo rusų pozicijas, tuo didesnė atsakomosios ugnies rizika. Todėl po kiekvienos šūvių serijos jie keliauja į slėptuvę ir laukia Rusijos atsakomosios ugnies.
110-osios brigados bataliono vadas pulkininkas leitenantas Olehas Demjanenka žurnalistams patvirtino generolo O.Syrskio žodžius, kad fronto linija šiauriniame Rusijos puolimo prie Pokrovsko flange iš tiesų buvo stabilizuota. Tačiau, pasak jo, Rusijos atakos daugiausia sutelktos į pietinį flangą, kur tebevyksta įtempti mūšiai.
Šio ginklo ukrainiečiai bijo labiausiai
Pirmadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė užėmusi dar vieną kaimą netoli Pokrovsko – Memryko gyvenvietę.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pagrindinis jo tikslas Ukrainoje yra užimti Donbasą.
Išties šią vasarą Maskva smarkiai pasistūmėjo į priekį ir dabar jos kariai yra visai netoli Pokrovsko.
Viena iš šio flango teritorijų, kurią rusai bando užimti, yra Selidovė, nedidelis miestelis į pietryčius nuo miesto.
BBC žurnalistai apsilankė šį miestelį ginančios Nacionalinės gvardijos 15-osios brigados artilerijos pozicijoje. Nesiliaujančios rusų atakos jiems neduoda atsikvėpti.
„Pasirengti veiksmams!“ – įsako padalinio vadas Dmytro, gavęs naujo taikinio koordinates.
Visi įgulos nariai skuba prie senos amerikietiškos haubicos M-101. Tokio tipo ginklai buvo naudojami Antrojo pasaulinio karo metais. Dabar ukrainiečiai šaudo iš jos, kad sustabdytų rusų atakas.
Vadas sušunka „Ugnis!“ ir patraukia virvę. Pasigirsta kurtinantis sprogimas. Ginklą apgaubia dūmai. Kovos jo sektoriuje labai intensyvios, sako 31 metų Dmytro.
„Priešas puola grupėmis iki 15 žmonių, kartais iki 60, – sakė jis. – Per dieną iššauname iki 200 šūvių [kad juos atremtume].“
Tai didelis pokytis, palyginti su praėjusia žiema, kai didieji ginklai didžiąją dienos dalį tylėjo.
Tačiau kuo daugiau jie apšaudo rusų pozicijas, tuo didesnė atsakomosios ugnies rizika. Todėl po kiekvienos šūvių serijos jie keliauja į slėptuvę ir laukia Rusijos atsakomosios ugnies.
Išgirdę tolumoje garsų trenksmą, jie nurimsta. „Sklendžianti bomba“, – sumurma vienas iš kareivių. Šio ginklo jie bijo labiausiai. Jis turi griaunamąjį poveikį, o šauliai neturi kur nuo jos pasislėpti.
Į klausimą, ar nebūtų naudingiau Kursko operacijoje dalyvavusias Ukrainos pajėgas vietoj to panaudoti Donbaso regiono gynybai, Dmytro atsako išsisukinėdamas: „Vadai turi geresnį vaizdą strateginiams sprendimams priimti.“
Fronto linija čia gali judėti greitai. Kartais tai gali būti visiška staigmena Ukrainos pajėgoms.
Praėjusį mėnesį septynių 68-osios brigados karių grupė pradėjo pamainą priešakinėse pozicijose Komyševkos kaime, 15 km į vakarus nuo Selidovės. Jų užduotis buvo sustabdyti bet kokius Rusijos pajėgų bandymus prasiveržti. Tačiau kitą dieną rusų pajėgos juos apsupo.
Nepaprastai drąsių vairuotojų dėka ir dėl rusų kareivių aplaidumo po trijų dienų jie buvo evakuoti.
„Grįžus į Pokrovską, evakuacijos autobusas, kuriame sėdėjo ponia M.Hončarenko, buvo pilnas. Jiems tenka važiuoti nauju maršrutu, nes išvažiuojant iš miesto esantis tiltas sugadintas rusų smūgių. Autobusui pajudėjus, žmonės mojuoja pro langus ir šluostosi ašaras“, – rašo BBC.