Tiesa, tokie P.Porošenkos pareiškimai nustebino Vakarų analitikus jau iškart. Sunku buvo įsivaizduoti kaip 40 milijardų dolerių pagalbos laukianti ir su kreditoriais dėl skolų nurašymo besideranti valstybė sugebės įvykdyti 2000 kilometrų modernios apsauginės sienos statybas.
Ši siena būtų turėjusi apsaugoti Ukrainą nuo separatistams permetinėjamos Rusijos karinės ir kitokio pobūdžio pagalbos. Premjero Arsenijaus Jaceniuko paskatinta iniciatyva sulaukė daug dėmesio socialiniuose tinkluose. Buvo pradėta kalbėti net apie tai, kad siena turėtų būti 10 metrų aukščio.
Idėja sulaukė kritikos ir prorusiškų politikų, ir Maidano judėjimo dalyvių gretose. Kremlių palaikanti Ukrainos opozicija aiškino, kad ši siena tėra „viešųjų ryšių triukas“, o pastatyta ji taptų „paminklu korumpuotai valdžiai“.
Tuo pat metu buvusi premjerė Julija Tymošenko teigė, kad siena kariniu požiūriu bus bevertė, nes „kova vyksta nebe viduramžiais, kai buvo galima priešus sustabdyti siena“.
Kremlių palaikanti Ukrainos opozicija aiškino, kad ši siena tėra „viešųjų ryšių triukas“, o pastatyta ji taptų „paminklu korumpuotai valdžiai“.
Kijevas taip pat greitai suprato, kad naujai statoma siena sukelia ne pačius geriausius prisiminimus Vakaruose. Siena greitai buvo įvardyta kaip „europietiškoji siena“ ar „gynybos linija“.
Siena taip ir neišdygo. Nepaisant to, kad buvo išleista keli šimtai tūkstančių dolerių, tačiau iš sienos teliko tik metalinis aptvaras ir 150 kilometrų prieštankinės tranšėjos.
A.Jaceniuko teigimu, sienos statybos būtų kainavę net 200 milijonų dolerių, o prie finansavimo turėjo prisijungti ir paprasti Ukrainos žmonės bei Vakarų partneriai.
Tai, kad idėja galutinai žlugo, parodo ir šios sienos statyboms sukurtos socialinio tinklo „Facebook“ grupės aktyvumas. Paskutinis įrašas grupėje – sausio mėnesį.
