Iš pradžių pasirodė žinios, kad Šiaurės Korėjos vadas yra labai sunkios būklės po jam atliktos operacijos, tada – kad jis mirė, o savaitgalį Pietų Korėja pranešė esą jų kaimynas gyvas ir sveikas. Daugybė teorijų gimsta kaskart, kad labiausiai pasaulyje izoliuotos šalies lyderiai staiga dingsta iš viešumo, o dabartinis diktatorius nėra matomas, kaip rašo tvn24.pl, jau daugiau nei dvi savaites.
Tvn24.pl pateikė amerikiečių žurnalo „Foreign Policy“ trijų scenarijų, liečiančių dingusį Šiaurės Korėjos vadą, analizę.
Scenarijus Nr. 1: Kim Jong Unas vėl atsiranda ir toliau turi absoliučią valdžią.
Vienas iš „Foreign Policy“ pateiktų scenarijų teigia, kad po savo „grįžimo“ Kim Jong Unas – nesvarbu, ar jo dingimo priežastis buvo sveikata, politika ar kita – vėl ims vadovauti Šiaurės Korėjai, turėdamas tokią pačią neribotą valdžią, kaip ir buvo iki šiol.
Dėl to Seulas ir Vašingtonas privalės tęsti savo ligšiolinę politiką Pchenjano atžvilgiu, o abiejų sostinių tikslas išliks mėginti išvengti karinių veiksmų eskalavimo, išlaikyti sankcijas bei ieškoti galimybių atnaujinti bendravimą. „Foreign Policy“ teigimu, čia gali kilti iššūkių dėl JAV ir Pietų Korėjos skirtingų norų – JAV siekia visų pirma Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo, o Pietų Korėja nori geresnių santykių ir bendradarbiavimo visose srityse. Todėl gali atsirasti trinties tarp Seulo ir Vašingtono.
Scenarijus Nr. 2: Kim Jong Unas lieka nematomas viešai, greičiausiai negalėdamas valdyti šalies ilgesnį laiką.
Antrasis scenarijus nurodo, kad Kim Jong Unas dar ilgai nesirodys viešai, negalėdamas eiti pareigų. „Foreign Policy“ teigimu, tai gali kelti grėsmę Šiaurės Korėjos stabilumui, didinti riziką dėl neteisingų sprendimų, netinkamos komunikacijos, atsiras daugiau įtampos.
Žurnalo manymu, realybe virstant šiam scenarijui, į pirmą planą iškiltų Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong. Būdama de facto diktatoriaus štabo vadove ir jo artimiausia patikėtine, ji įvardijama kaip pagrindinė kandidatė perimti valdžią šalyje, bent jau laikinai.
Be to, gali kilti ir vidinė kova dėl valdžios, kadangi 30-metė moteris, perimanti vadovavimą Šiaurės Korėjai, taptų beprecedenčiu įvykiu Kimų klano istorijoje. Vis dėlto tai tik spėlionės, kol oficialusis Pchenjanas nepateiks pasauliui savo pozicijos, bet net ir po to – laikinojo vadovo pozicijos nebus tvirtos.
Jeigu būtent ši moteris perims valdžią, svarsto „Foreign Policy“, tikėtina, Šiaurės Korėja ir toliau tęs dabartinius karinius mokymus ir testuos trumpojo ar vidutinio nuotolio raketas pagal brolio sudėliotą programą.
Taip pat, pastebi „Foreign Policy“, tarp Šiaurės Korėjos elito yra kur kas radikalesnių sluoksnių, kurie pasisako už intensyvesnius ginklų bandymus, agresyvesnę kovą dėl sankcijų panaikinimo ir karingesnę retoriką Pietų Korėjos, Japonijos ir JAV atžvilgiu. Tad priklausomai nuo to, kas imsis vadovauti Šiaurės Korėjai, labai priklausys šalies laikysena tarptautinėje arenoje.
Scenarijus Nr. 3: Kim Jong Unas mirė arba yra neįgalus valdyti ilgą laiką.
Trečiasis scenarijus kalba apie tai, kad Šiaurės Korėja patvirtins, jog Kim Jong Unas mirė arba yra tokios būklės, kai valdyti šalies negali. Tuomet jo įpėdinis priklausys nuo to, ar jaunasis diktatorius nurodė, kas turėtų perimti jo valdžią. „Foreign Policy“ vertinimu, mažai tikėtina, kad režimas žlugs, nes Šiaurės Korėja kaip šalis bei pačių šiaurės korėjiečių tapatybė suformuota Kimų šeimos.
Vis didesnę įtaką šioje šalyje turi politinis, ūkio ir visų pirma karinis elitas. Tad labiau tikėtina kova dėl valdžios viduje, tarp skirtingų frakcijų atstovų, o tai kelia pavojų, kad kitos šalys neteisingai supras Šiaurės Korėjos vidinę situaciją dėl šios šalies paslaptingumo ir patikimos informacijos trūkumo.
Pagal šį scenarijų žurnalas įvardija kaip galimus įpėdinius Kim Jong Uno seserį Kim Yo Jong, taip pat jo dėdę Kim Pyong Ilą, kuris po kelių dešimčių metų ambasadoriaus pareigose įvairiose Europos šalyse grįžo į tėvynę. Jis esą gali tikėtis vyresnės kartos elito atstovų paramos.
„Foreign Policy“ mano, kad iškilti tokioje situacijoje gali ne tik Kimų linijos atstovai, bet ir kas nors iš vietos Darbo partijos atstovų arba Šiaurės Korėjos kariuomenės generolų. Galbūt bus grįžta ir prie kolektyvinio valdymo, kaip buvo ankstyvaisiais Korėjos liaudies demokratinės respublikos metais.
Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, Vašingtonas, Seulas ir Pekinas nėra pasiruošę dar vienai krizei, vertina „Foreign Policy“, o Kinija greičiausiai palaikytų bet kokį Pchenjano sprendimą ar pokyčius Šiaurės Korėjoje.
Jeigu Kim Jong Unas mirė, teigia „Foreign Policy“, Vašingtonas ir Seulas privalės nuryti karčią piliulę ir pareikšti užuojautą Kimų šeimai bei visiems šios šalies gyventojams.
Bet kokie bandymai kištis į Šiaurės Korėjos reikalus, anot žurnalo, būtų labai pavojingi – tai gali baigtis ne tik susidūrimu su šios šalies jėgomis, bet ir kur kas didesniu Kinijos ir JAV bei Pietų Korėjos sąjungos konfliktu.
