„Hamas“ bando užmegzti ryšius su buvusiais savo sąjungininkais ir senais priešininkais tokiu metu, kai jos kontroliuojama Gazos Ruožo teritorija yra izoliuota, išgyvena humanitarinę krizę, o svarbus grupės sąjungininkas Kataras praranda savo įtaką.
Tačiau „Hamas“ ne tik sutinka siekti susitaikymo su „Fatah“, nors šias pastangas daugelis ekspertų vertina skeptiškai, bet dar bando atstatyti senus tiltus su Iranu bei prašo Egipto pagalbos.
Santykių su Iranu pagerėjimas suteikė galimybę Gazos Ruožui gauti milijonų dolerių humanitarinę pagalbą, tačiau sukėlė izraeliečių nerimą, kad konfliktas gali atsinaujinti.
Kalbant apie Egiptą, „Hamas“ prašo jo atidaryti sieną su Gazos Ruožu, tačiau Kairas reikalauja, kad mainais „Hamas“ žengtų atitinkamus žingsnius susitaikymo su „Fatah“ link.
Gazos Al Isros universiteto politikos mokslų ekspertas Ahmedas al Wadia sako, kad tokia strategija, kai vienu metu yra tiesiamos rankos Egiptui, Iranui ir „Fatah“, „pakeitė „Hamas“ santykių su regiono šalimis formą“.
„Hamas“, kurį Izraelis, JAV ir Europos Sąjunga laiko teroristine grupe, susiduria su gilėjančia humanitarine krize Gazos Ruože ir patiria vis didėjančią izoliaciją dėl jam nepalankiai besiklostančių kitų įvykių.
Gazos Ruože labai trūksta elektros energijos, geriamo vandens, be to bedarbystės lygis šioje teritorijoje yra vienas didžiausių pasaulyje.
Izraelis, tarp kurio ir Gazos Ruožo nuo 2008 metų buvo kilę trys karai, jau beveik dešimtmetį blokuoja šią palestiniečių teritoriją, o Egiptas pastaraisiais metais laiko uždaręs savo sienos perėją, atidarydamas ją tik išskirtinėmis progomis.
Tuo tarpu vienas pagrindinių Gazos Ruožo finansinių rėmėjų Kataras šiuo metu pats patiria kitų Persijos įlankos šalių boikotą.
Dešimtmetį trukusi „Hamas“ ir „Fatah“ priešprieša dar padidėjo kovo mėnesį, kai islamistų grupė įkūrė Gazos Ruožo administracinį komitetą, kurį palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas laiko palestiniečių vyriausybės varžovu.
Atsakydamas jis nutraukė mokėjimus už elektros energiją ir atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams Gazoje ir ėmėsi dar kitų veiksmų.
Spaudimą „Hamas“ pajuto ir pačioje Gazoje. Sausį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti dėl elektros trūkumo.
Naujas atsakingas žmogus
Kovą „Hamas“ lyderiu Gazos Ruože buvo išrinktas judėjimo sukarintojo sparno vadas Yahya Sinwaras.
Po dviejų mėnesių viso judėjimo naujuoju vadu tapo Ismailas Haniya, kuris pakeitė Katare gyvenantį Khaledą Meshaalą.
Anot kai kurių apžvalgininkų, turėdamas sukarinto sparno paramą, Y.Sinwaras vis labiau stiprina savo pozicijas.
„Dabar Y.Sinwaras priima sprendimus, ir tai padeda jam kurti savo viziją. Jo tikslas yra sustiprinti judėjimo karinio sparno galias“, – sakė naujienų agentūrai AFP „Hamas“ ekspertas Hamza Abu Shanabas.
JAV įsikūrusio Demokratijų gynimo fondo ekspertas, neseniai išleistos knygos apie M.Abbasą autorius Grantas Rumley sako, jog „Hamas“ lyderių svarbiausias siekinys yra „išgyventi“ po izoliacijos.
Vienas svarbiausių islamistų grupės politinių tikslų yra įtikinti Egiptą atidaryti vienintelę Rafaho sienos perėją. Neskaitant blokadą tęsiančio Izraelio, Egiptas yra vienintelė šalis, su kuria Gazos Ruožas turi sausumos sieną.
„Hamas“ santykiai su Kairu yra pašliję nuo 2013 metų, kai Egipte per karinį perversmą buvo nuverstas islamistų palaikomas prezidentas Mohamedas Mursis, kurį pakeitė kariuomenės vadas Abdel Fattah al Sisi.
Sekmadienį „Hamas“ lyderiai paskelbė sutinką laikytis „Fatah“ reikalavimų panaikinti skilimą. Reikalaujama ir visuotinių rinkimų Vakarų Krante ir Gazos Ruože, ginčijamo Gazos Ruožo administracinio komiteto išformavimo ir leidimo 2014 metais suformuotai M.Abbaso vadovaujamai „vienybės vyriausybei“, iki šiol negalėjusiai pradėti veikti Gazos Ruože, perimti vadovavimą šioje palestiniečių teritorijoje.
Šis pranešimas po derybų Egipte yra žinia ir A.F. Sisiui, ir M.Abbasui, sakė G.Rumley.
„Susitaikymo istorija yra spektaklis, kurio auditorija – daugiausia egiptiečiai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Hamas“ vis dar vadovauja Gazos Ruožo de facto administracijai ir ten esančioms saugumo pajėgoms.
Pasak eksperto, „Hamas“ jau patenkino didžiąją dalį Egipto iškeltų reikalavimų, kad būtų atidaryta siena.
Kalbant apie palestiniečių susivienijimą, kyla abejonių, ar tie žingsniai, apie kuriuos pranešė „Hamas“, peraugs į konkrečius veiksmus.
„Hamas“ vis dar vadovauja Gazos Ruožo de facto administracijai ir ten esančioms saugumo pajėgoms.
Irano parama
Tiesdamas ranką Egiptui, „Hamas“ judėjimas tuo pačiu metu siekia kuo labiau suartėti su didžiausiu Izraelio priešu – Iranu.
Teheranas daug metų buvo pagrindinis „Hamas“ globėjas, kol 2011 metais jų keliai išsiskyrė, „Hamas“ atsiribojus nuo Sirijos prezidento Basharo Al Assado režimo.
Remiantis šaltiniais judėjime „Hamas“ ir ekspertais, anksčiau šiais metais Y.Haniya nurodė aukšto rango „Hamas“ pareigūnams surengti slaptą vizitą į Iraną santykių taisyti.
Pagaliau praėjusį mėnesį Teherano ir „Hamas“ santykių atšilimą vainikavo islamistų grupės delegacijos kelionė į Irano prezidento Hassano Rouhani inauguraciją.
Nors „Hamas“ ir Irano vadovai atsisako nurodyti, kokią pagalbą jie gauna iš Teherano, tačiau vienas šaltinis „Hamas“ sakė, kad Irano teikiama parama siekia 15 mln. JAV dolerių per mėnesį.
Be to, Iranas parūpina ginklų ir rūpinasi karių apmokymu, sakė šaltinis.
Praėjusį mėnesį surengtoje retoje spaudos konferencijoje Y.Sinwaras pareiškė, kad Iranas vėl yra Gazos Ruožo „didžiausiais rėmėjas ginklais, finansais ir apmokymais“.
„Galbūt kai kurie „Hamas“ nariai nejaukiai jaučiasi dėl santykių su Irano gerinimo, bet jų balsai dabar neturi jokios įtakos“, – sakė H. Abu Shanabas.
Pasak A.Wadia, Teheranui taip pat yra naudinga turėti gerus santykius su „Hamas“.
Izoliuotam „Hamas“ reikia Irano finansinės ir karinės paramos, o Iranas suvokia, kad „Hamas“ yra jų aljanso avanpostas Izraelio pasienyje.
Pasak aukšto rango „Hamas“ pareigūno Bassemo Naimo, Irano parama suteikia pasitikėjimo „Hamas“ judėjimui.
„Izraelis supranta, kad jau nebeturi visų kortų savo rankose“, – sakė jis.
