Išaugus įtampai – nerimas, kad Iranas neleis amerikiečiams tirti aviakatastrofos

Išaugus įtampai tarp JAV ir Irano, klausimų kelia Ukrainos avialinijų orlaivio „Boeing 737“ aviakatastrofos tyrimas. Kas aiškinsis nelaimės, nusinešusios 176 gyvybių, priežastis? Abejojama, kad Iranas, jau pareiškęs neatiduosiantis juodųjų dėžių lėktuvo gamintojui, turi reikiamų pajėgumų vykdyti tyrimą.
Irane sudužo Ukrainai priklausantis keleivinis lėktuvas „Boeing 737“
Irane sudužo Ukrainai priklausantis keleivinis lėktuvas „Boeing 737“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvas „Boeing 737“ sudužo netrukus po pakilimo Imamo Khomeini tarptautiniame oro uoste. Orlaivis skrido į Kijevą.

Irano pareigūnai paskelbė, jog dėl aviakatastrofos, pražudžiusios visus lėktuve buvusius asmenis, kaltas techninis gedimas.

VIDEO: Paviešinti vaizdai, užfiksuoti iš įvykio vietos po Ukrainos oro linijų lėktuvo aviakatastrofos

Ukrainos ambasada Irane iš pradžių paviešino pareiškimą, atmetantį terorizmo galimybę, tačiau vėliau jis buvo ištrintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino visuomenę susilaikyti nuo spekuliacijų ir nepagrįstų teorijų skleidimo.

VIDEO: Irane sudužus Ukrainos keleiviniam lėktuvui žuvo 176 žmonės

„The Washington Post“ rašo, kad praeityje įvykus JAV gamintojo „Boeing“ lėktuvų aviakatastrofoms, šalies priešininkės suteikdavo amerikiečių ekspertams prieigą prie nelaimės vietų ar esminių įrodymų. Priežastis? Tos šalys neturėdavo pakankamai pajėgumų ar patirties vienos vadovauti sudėtingiems tyrimams.

Tačiau šiuo metu įtampa Vidurio Rytuose yra gerokai išaugusi. Praėjus kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido balistines raketas į amerikiečių karines bazes Irake, įvyko aviakatastrofa.

VIDEO: Iranas smogė JAV bazėms: kur toliau?

Tai – atsakas į praeitą savaitę JAV įvykdytą Irano Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vado Qasemo Soleimani nužudymą.

Iranas trečiadienį paskelbė, kad neperduos juodųjų lėktuvų dėžių gamintojui „Boeing“, praneša naujienų agentūra „Mehr News Agency“. „The Washington Post“ rašo, kad toks sprendimas greičiausiai signalizuoja nenorą bendradarbiauti ir su kitomis JAV institucijomis, įskaitant JAV Nacionalinę transporto saugumo tarybą (NTSB).

Esą taip pat nėra aišku, ar NTSB, kitos JAV tarnybos bei „Boeing“ norės ar galės dalyvauti Irano vykdomame tyrime, net jei Teheranas to paprašys. Jungtinėms Valstijoms čia atstovauja Šveicarijos ambasada Teherane.

„Mehr News Agency“ praneša, kad Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas Ali Abedzadehas sakė, jog kol kas neaišku, kas analizuos juodąsias dėžes. Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaiko sakė, kad sutarta su Iranu „glaudžiai koordinuoti tolesnius mūsų tyrimų grupių veiksmus siekiant nustatyti siaubingos aviakatastrofos priežastį“.

Tačiau neaišku, ar Ukraina turi reikalingus pajėgumus, kad padėtų tyrime. Pavyzdžiui, Vokietija atmetė Etiopijos prašymą analizuoti pernai kovą sudužusio „Ethiopian Airlines“ lėktuvo juodąsias dėžes. Vokiečiai tikino neturintys tam reikalingo pasiruošimo ir įgūdžių.

Pranešama, kad sudužusio lėktuvo „Boeing 737“ varikliai buvo pagaminti Prancūzijoje.

Pernai po „Ethiopian Airlines“ aviakatastrofos Etiopija kreipėsi į kelias Europos šalis prašydama išanalizuoti lėktuvo juodąsias dėžes.

Prancūzų tyrėjai galiausiai sutiko tai padaryti, kadangi turi daug tam reikalingos patirties – šalyje gaminami vieni moderniausių lėktuvų „Airbus“.

Pasak „The Washington Post“, toks Prancūzijos žingsnis buvo reikšmingas, nes buvo tirtos ne „Airbus“ lėktuvo, o „Boeing 737 Max 8“ juodosios dėžės.

Prancūzija atmetė kaltinimus, kad „Airbus“ siekia konkurencinio pranašumo prieš „Boeing“, apkaltindama šį gamintoją dėl nelaimės.

Tokių analizių rezultatai, įskaitant tuos atvejus, kai JAV pareigūnai padeda užsienio valstybėms, paprastai yra slapti. Juos paviešinti gali ta šalis, kuri oficialiai vadovauja tyrimui.

Remiantis Tarptautine civilinės aviacijos konvencija, už tyrimą atsakinga ta šalis, kurioje įvyksta aviakatastrofa, tačiau NTSB gali paskirti patarėjus. Iranas šią konvenciją ratifikavo 1950 metais.

Praeityje konvenciją pasirašiusios šalys nuspręsdavo atidėti nesutarimus su JAV į šoną ir leisti privatiems ar valstybės atstovams dalyvauti tyrime.

Pavyzdžiui, kai pernai netrukus po pakilimo Kubos sostinėje Havanoje sudužo „Boeing 373“, šalies pareigūnai, nepaisydami prastėjančių santykių su D.Trumpo administracija, susisiekė su NTSB, tarnyba skyrė atstovą tyrime.

Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Vadymo Prystaiko, aviakatastrofos metu žuvo 82 Irano, 63 Kanados, 10 Švedijos, 4 Afganistano, 3 Vokietijos ir 3 Jungtinės Karalystės piliečiai.

Remiantis Ukrainos oro linijų paskelbtu aukų sąrašu, jauniausi keleiviai buvo gimę 2011 metais.

Ukrainos tarptautinės oro linijos – didžiausia šalies oro bendrovė – paskelbė „nusprendusios nuo šiandien sustabdyti savo skrydžius į Teheraną“. Skrydžiai sustabdomi iki atskiro pranešimo.

Bendrovės atstovai tvirtino, kad lėktuvas buvo visiškai veikiantis, jį valdė patyrę pilotai, parengti galimoms nepaprastosioms situacijoms „sudėtingame“ Teherano oro uoste.

„Lėktuvas veikė gerai“, – sakė bendrovės prezidentas Jevhenijus Dychnė.

„Tai buvo vienas geriausių mūsų lėktuvų su nuostabia įgula“, – tramdydamas ašaras trumpoje spaudos konferencijoje Kijeve sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų