Kaip rašo dienraštis „The New York Times“, Maskva slapta dislokavo naudoti parengtas nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas, o šis žingsnis pažeidžia 1987 metais su JAV sudarytą Vidutinio nuotolio branduolinės ginkluotės (VNB) sutartį.
JAV Valstybės departamentas šio pranešimo tiesiogiai nepatvirtino, bet išreiškė susirūpinimą, kad Rusija galbūt bet kokiu atveju pažeidžia šį susitarimą.
„Žvalgybos reikalų nekomentuojame“, – sakė Valstybės departamento atstovas Markas Toneris, paklaustas apie „The New York Times“ pranešimą.
Tačiau jis citavo pernai parengtą JAV ginkluotės sutarčių atitikties ataskaitą ir sakė, kad Rusija „toliau pažeidžia VNB sutarties įsipareigojimus“.
Ši sutartis, pasirašyta tuomečio JAV prezidento Ronaldo Reagano ir Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo, draudžia balistines raketas, galinčias nuskrieti nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.
„Labai aiškiai išsakėme savo susirūpinimą dėl Rusijos pažeidimo, jo keliamos grėsmės Europos ir Azijos saugumui ir mūsų tvirto suinteresuotumo, kad Rusija grįžtų prie sutarties laikymosi“, – aiškino M.Toneris.
„Vertiname VBG sutartį ir esame įsitikinę, kad ji naudinga Jungtinių Valstijų, mūsų sąjungininkų, partnerių ir Rusijos federacijos saugumui“, – pridūrė jis.
Ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos administracija jau skundėsi, kad Rusija pažeidė VBG sutartį, kai išbandė draudžiamą sparnuotąją raketą.
Ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos administracija jau skundėsi, kad Rusija pažeidė VBG sutartį, kai išbandė draudžiamą sparnuotąją raketą.
Dabar, kaip rašo „The New York Times“, šiomis raketomis jau apginkluoti veikiantys kariniai daliniai, tarp jų dislokuotas Kapustin Jaro raketų bandymų poligone Rusijos pietvakariuose.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teisino sparnuotųjų raketų bandymų programą: pasak jo, Jungtinės Valstijos pačios pažeidžia minėtą sutartį, o Maskvai šios raketos reikalingos, kad būtų išlaikyta pajėgų pusiausvyra.
JAV ir jų NATO sąjungininkai Rytų ir Vidurio Europoje dislokuoja priešraketinės gynybos skydo elementus, o Maskva šiuos veiksmus laiko keliančiai grėsmę jos branduoliniam potencialui.
Vašingtonas savo ruožtu tvirtina, kad priešraketinės gynybos sistemos turi apsaugoti Europą nuo kitų neprognozuojamų šalių, tokių kaip Iranas, raketų atakų.
