Kol ant viryklės verda barščiai, Oleksandras Guzas rodo BBC žurnalistui nuotraukas savo telefone. Jose – mėlynėmis ir sumušimais nusėtas jo kūnas, veidas. Jis teigia, kad tai yra Rusijos kariių vykdomų kankinimų požymiai.
„Man ant galvos uždėjo maišą, – pasakoja Aleksandras. – Mane mušė ir sakė: „Na, tu nebeturėsi inkstų“.
BBC surinko kelių Chersono gyventojų, kurie teigia, kad buvo kankinami, liudijimus.
Aleksandras gyveno Belozerkoje, nedideliame kaime Chersono srityje, ir buvo vienas iš kaimo tarybos deputatų. Jaunystėje jis tarnavo kariuomenėje, o dabar turi savo verslą.
Aleksandras ir jo žmona neslėpė savo priešiškumo Rusijos kariuomenei: ji dalyvavo proukrainietiškuose mitinguose, jis bandė neleisti rusų kariams įžengti į jų kaimą.
Rusams užėmus kaimą, jį sulaikė rusų kareiviai.
„Vieną virvę man užrišo ant kaklo, kitą – ant riešų“, – prisimena jis. Tardymo metu jis buvo priverstas stovėti plačiai išskėtęs kojas. „Kai jiems neatsakydavau, jie mušdavo mane tarp kojų. Kai nukrisdavau, pradėdavau dusti. Kai bandydavau atsikelti, jie vėl mušdavo. Ir klausinėjo“, – sako Aleksandras.
Rusijos kariuomenė užėmė Chersoną jau karo pradžioje. Ukrainos televizijos kanalus greitai pakeitė Rusijos valstybiniai kanalai. Rusiški atitikmenys pakeitė vakarietiškus produktus.
Remiantis daugybe pasakojimų iš pirmų lūpų, mieste ir regione taip pat pradėjo dingti žmonės.
Nėra lengva susidaryti tikslų vaizdą apie tai, kas vyksta Chersone. Rusijai griežtinant regiono kontrolę, žmonės vis labiau bijo kalbėti apie savo patirtis.
Tie, kuriems pavyko išvykti, dažnai būna ištrynę visas nuotraukas ir vaizdo įrašus iš savo telefonų, nes baiminasi, kad gali būti sustabdyti Rusijos kontrolės punktuose. Prieš ištrindamas nuotraukas, kuriose užfiksuoti jo sužalojimai, iš savo telefono, Aleksandras nusiuntė jas užsienyje esančiam sūnui.
Sulaužyti šonkauliai
Olegas Baturinas prieš karą buvo nepriklausomo laikraščio Chersono srityje žurnalistas. Jis teigia, kad buvo pagrobtas praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios.
„Jie šaukė: „Ant kelių!“ – prisimena jis. – Jie užrišo man akis... Surišo rankas už nugaros. Jie mušė mane per nugarą, šonkaulius ir kojas... Jie mane spardė kojomis ir mušė automato buože“.
Tik apsilankęs pas gydytoją Olegas suprato, kad jam lūžo keturi šonkauliai. Jis teigia, kad buvo sulaikytas aštuonias dienas. Tuo metu jis girdėjo, kaip kankinami kiti kaliniai, ir matė, kaip jaunam vyrui buvo inscenizuota egzekucija.
Tiek Aleksandras, tiek Olegas dabar yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.
Gydytojas matė šiurpių kankinimų ženklų
Kai kurie kankinimų įrodymai atrodo itin šiurpūs. BBC žurnalistas kalbėjosi su Chersono ligoninės gydytoju, kuris prašė neminėti jo pavardės.
„Buvo kūno sužalojimų žymių“, – sakė jis, išvardydamas mėlynes, įbrėžimus, pjautines žaizdas, elektros smūgio žymes, virvės žymes ant rankų ir smaugimo žymes ant kaklo.
Jis teigia matęs nudegimų ant žmonių kojų ir rankų, o vienas pacientas jam pasakojo, kad buvo mušamas smėlio pripildyta žarna.
„Nudegimų žymės ant lytinių organų, šautinė žaizda išprievartautos merginos galvoje, įkaitinto lygintuvo palikti nudegimai ant nugaros ir pilvo. Vienas pacientas pasakojo, kad prie akumuliatoriaus prijungtus du plikus elektros laidus pridėjo prie jo kirkšnies, o jo kojos stovėjo ant šlapio skuduro“, – pasakojo gydytojas.
-
Rusijos karo tikslas – ne tik Ukraina: trys „maksimum“, ką nori pasiekti Kremlius
-
P.Pomerancevas: Ukraina turi derėtis iš galios pozicijų, o rusai – suprasti, kas kaltas dėl karo
-
Tyrimo grupę dėl karo nusikaltimų Ukrainoje papildė Estija, Latvija, Slovakija
-
Ukraina nustatė „kelis tūkstančius“ įtariamų karo nusikaltimų Donbase
Jis mano, kad tarp aukų taip pat buvo daug sunkiai sužeistų žmonių, kuriems nebuvo suteikta medicininė pagalba. Pasak jo, kai kurie vietiniai gyventojai lieka namuose, nes bijo išeiti į gatvę. Pasak jo, kai kuriems daromas „psichologinis spaudimas“: „Jie grasina nužudyti jų šeimas, gąsdina žmones“.
Gydytojas sako, kad klausė pacientų, už ką juos sulaikė Rusijos kariai: „Jie buvo kankinami, jei nenorėjo pereiti į Rusijos pusę, už tai, kad dalyvavo mitinguose, už tai, kad dalyvavo teritorinėje gynyboje, už tai, kad jų šeimų nariai kovojo prieš separatistus, kai kurie tiesiog pateko netinkamu metu, kai okupantai buvo įniršę“.
Kai kurie Chersono gyventojai baiminasi, kad netrukus eilėje atsidurs ir jų artimieji.
Viktorija (vardas pakeistas) baiminasi dėl savo tėvų, kurie vis dar yra Chersone. Jos tėvas tarnavo Ukrainos teritorinėje gynyboje ir kartą jau buvo pagrobtas ir sumuštas, sako ji. „Jie paliko jį vidury lauko. Grįžęs namo, po kelių minučių jis verkė, nors nėra sentimentalus žmogus. Bandžiau padėti, bet jaučiausi kaip maža mergaitė“, – sako ji.
Dabar Viktorija baiminasi, kad tai gali pasikartoti.
BBC nėra vienintelė organizacija, tirianti įvykius Chersone. Tiek Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje, tiek „Human Rights Watch“ organizacija skelbė, kad jiems taip pat kelia susirūpinimą pranešimai apie kankinimus ir dingimus.
Karo nusikaltimai
Belkis Ville iš „Human Rights Watch“ teigia, kad BBC surinkti įrodymai visiškai atitinka jų pačių atliktus tyrimus.
Ji yra susirūpinusi, kad Rusijos pajėgos okupuotose teritorijose ir toliau „tam tikru mastu terorizuoja vietos civilius gyventojus ir taiko tokius metodus kaip savavališki sulaikymai, priverstiniai dingimai ir kankinimai“. „Kalbame apie galimus karo nusikaltimus“, – priduria ji.
Rusijos gynybos ministerija neatsakė į BBC prašymą pateikti komentarą. Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai pareiškė, kad kaltinimai karo nusikaltimais Bučoje yra „akivaizdi klastotė, o patys didžiausi iš jų yra inscenizuoti, kaip įtikinamai įrodė mūsų ekspertai“.
Kas tiksliai vyksta Chersone, iš šalies beveik neįmanoma nustatyti, tačiau, surinkus vis daugiau įrodymų, aiškėja baimės, bauginimo, smurto ir represijų vaizdas.
Viktorija bando evakuoti savo tėvus. „Dabar Chersone nuolat dingsta žmonės, – sako ji. – Karas tęsiasi, tik bombos nekrenta“.
