D.Craigas į garsiąją filmų seriją žengė 2006 metais, kai pasaulis buvo paskelbęs vadinamąjį „karą su terorizmu“. Piktadarių, kuriuos stabdė šis superagentas, rasti nebuvo sunku.
Tačiau dabar planeta žengia į naują didžiųjų galių varžybų erą – Vakarai, visų pirma JAV, ypač didelį dėmesį skiria augančiai Kinijai.
Toks naujas Šaltasis karas Džeimsui Bondui tarsi ir tiktų – juk personažas tiesiog žibėjo sovietmečiu, kai daugiausia misijų ir priešų jo laukdavo už geležinės uždangos. Bet Holivudas bijo Pekino, o tai reiškia, kad Džeimsas Bondas turi kinišką problemą.
Vengiama kiniškų atspalvių
Kad Holivudas nenori pykdyti Kinijos, žinoma jau seniai. Šioje didžiausioje pasaulyje filmų rinkoje kasmet parodomi vos kelios amerikietiškos kino juostos.
O jei Kinija vaizduojama neigiamai, rizikuojama draudimu – ne tik paskiriems filmams, bet ir visoms studijoms. Tad jos pačios blokuoja siužetus, kuriuose kalbama apie Kinijos vyriausybę ar juolab šnipus.
2001 metų filmas „Šnipų žaidimai“ („Spy Game“) – retas pavyzdys, kai Pekinas galėjo būti nepatenkintas. Vis dėlto nė viena didelė Holivudo juosta nedrįsta kritikuoti Kinijos jau nuo pat 1997 metų filmo „Septyneri metai Tibete“ („Seven Years in Tibet“).
Todėl ir dabar nenuostabu, kad Kinijos naujojoje „Bondiados“ dalyje nėra. Užtat yra nanotechnologijomis sukurti robotai ir jų šeimininkas, kurį vaidina Rami Malekas. Yra neperšaunami „Aston Martin“ automobiliai, seksualios moterys, slaptos užuovėjos salose.
D.Craigas savo misiją atliko sėkmingai – pavargusį, seksistinį XX amžiaus agentą jis pakeitė šiurkštesniais motyvais.
Tokios kvailybės, žinoma, yra „Bondiados“ skiriamasis ženklas. Tačiau tokiu metu, kai serijos prodiuserė Barbara Broccoli ieško D.Craigo įpėdinio, faktas, kad Dž.Bondo negalima pasiųsti į kovą prieš Pekino agentus, jai tikrai turėtų kelti susirūpinimą.
Kaip išlikti įdomiems? Dž.Bondas turi egzistuoti siužete, kuris privalo būtų įtikimas.
D.Craigas savo misiją atliko sėkmingai – pavargusį, seksistinį XX amžiaus agentą jis pakeitė šiurkštesniais motyvais. Personažas dabar nebe toks visagalis ir sadistiškas – jis agresyvesnis ir tuo pačiu pažeidžiamesnis.
Naujausi „Bondiados“ filmai turėjo kovoti ir su kita problema – tirpstančia Jungtinės Karalystės įtaka pasaulyje. Argi tikrai realu, kad visą pasaulį vėl ir vėl gelbėja būtent britas šnipas?
Tiesa, Dž.Bondas į ekranus atkeliavo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Britanijos galia jau buvo sumenkusi. Galiausiai juk tai tik fikcija.
Bet signalų, kad suprantama realybė, nevengiama ir dabar – tik pažiūrėkite į pirmuosius „Mirtis palauks“ kadrus, kuriuose rodomos griūvančios mitinės karės Britanijos, kuri yra britų galios simbolis, statulos.
Holivudo skaičiavimai
„O tokie įrodymai, kad Bondas visgi gali judėti į priekį su laiku, tik dar labiau aštrina jo kiniškąją problemą“, – pabrėžia „Foreign Policy“.
Juolab kad šviežiausias filmas pasirodo po laikotarpio, kai neįtikėtini „Bondiados“ scenarijai netgi diktavo geopolitines madas. Tiek Pierce'as Brosnanas, tiek D.Craigas iš esmės pakeitė superagento vaidmenį po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.
Bet P.Brosnano Dž.Bondas jau anksčiau kovojo su teroristais, kurie tada tapo tikru viso pasaulio galvos skausmu. Kitaip tariant, maždaug amžių sandūroje pasaulis turėjo vytis Dž.Bondą, o ne atvirkščiai.
Šaltojo karo metu įtampa Vakarų ir SSRS santykiuose pagimdė visą krūvą nuostabių šnipų trilerių.
„Bet dabar problema vėl sugrįžta bumerangu, nes geopolitinės realijos tolsta nuo Bondo. Buvęs britų MI6 tarnybos vadovas Alexas Youngeris kovo mėnesį pareiškė, kad Kinija yra didžiausia grėsmė, o tokio vertinimo laikosi visos Vakarų žvalgybos tarnybos.
Šaltojo karo metu įtampa Vakarų ir SSRS santykiuose pagimdė visą krūvą nuostabių šnipų trilerių. Tačiau galimybė, kad Bondo epopėjoje atsirastų kažkas panašaus Kinijos atžvilgiu, arti nuliui“, – mano „Foreign Policy“.
Kinija „Bondiadoje“ kartais sušmėžuoja, bet tik kontekste – pavyzdžiui, 2012-ųjų filme „Skyfall“ Džeimsas Bondas pasirodo Šanchajuje ir Makao. Kartais agentas 007 net bendradarbiauja su kinų šnipais – taip buvo 1997-ųjų filme „Rytojus niekada nemiršta“ („Tomorrow Never Dies“).
Bet Holivudo noras įtikti Kinijai šiuo metu reiškia, kad Džeimso Bondo „savininkai“ kompanijoje MGM tikrai nenorėtų vaizduoti šio superagento Vašingtono ir Pekino geopolitinių varžybų kontekste – ką jau kalbėti apie mūšius su kinų operatyvininkais.
Aktyvus ir budrus Pekinas
Anot „Foreign Policy“, tam tikru lygiu kino ir „Bondiados“ gerbėjai tikrai daug praranda – esą nauja geopolitinio realizmo era, kai Džeimsas Bondas kovoja su tamsiomis Rusijos ir Kinijos galiomis, greičiausiai padėtų atgaivinti legendinę filmų seriją, kuri atrodo kiek išsikvėpusi.
„Bet Bondo problemos kine yra tik dalis dar didesnės dilemos Vakarams, kurie į naują pasaulinės didžiųjų kovos areną, kurioje filmų pramonė irgi labai svarbi, žengia įsibaiminę ir nuleidę galvas“, – pažymi leidinys.
Kontrastas su Kinija tikrai didelis. Kiniškuose filmuose išties dažnai nevengiama rodyti amerikiečių piktadarių.
Antai 2015 metų veiksmo filme „Karo vilkai“ („Wolf Warrior“) pasirodo buvęs JAV jūrų pėstininkas. Filmo pavadinimas, beje, dabar jau lipdomas naujajai agresyvių Kinijos diplomatų kartai.
Pekinas taip pat ėmėsi iniciatyvos pažaboti visuomenei esą kenkiančią fanų kultūrą – taip irgi siekiama apriboti Holivudo filmų įtaką. Šiais metais Kinijoje leista rodyti tik 13 amerikietiškų filmų iš didžiųjų studijų – maždaug dvigubai mažiau nei praėjusiais metais.
Naujausias „Bondiados“ filmas Kinijoje bus rodomas nuo spalio vidurio. Juosta neabejotinai uždirbs daug, o kinai norės vis daugiau – tai, pasak „Foreign Policy“, reiškia, kad geopolitinė klampynė, kurioje įstrigęs Džeimsas Bondas, niekur nedings.
Taip, vis agresyvėjanti Vakarų ir Kinijos priešprieša ilgainiui galbūt leis atsirasti erdvei kritiškiau vaizduoti Kiniją – bet kol kas to daryti neketinama.
„Ekrane agentas 007, žinoma, gali viena ranka laimėti Šaltąjį karą. Tačiau šiuo metu su pagrindiniu geopolitiniu iššūkiu Bondas susitvarkyti negali, o tai turėtų kelti nerimą Vakarų strategams“, – rašo „Foreign Policy“.
