Cituoja Kroatijos prezidentą
Viena lietuvė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Kroatijos vadovo išsakyta nuomone. Jis viešai pareiškė, kad šūkis „Šlovė Ukrainai!“ turi nacistinę kilmę.
„Kroatijos prezidentas paviešino šūkio „Šlovė Ukrainai!“ nacistinę kilmę.
Kroatijos prezidentas Z.Milanovičius teigė, kad sveikinimas „Šlovė Ukrainai!“ yra nacionalistinis. Jo žodžius cituoja Kroatijos radijas ir televizija.
Kroatijos vadovas pabrėžė, kad tarp uždrausto kroatų ustaš-nacių pasisveikinimo „Pasiruošę namams!“ Ir „Šlovė Ukrainai!“ nėra skirtumo.
„Tai yra sveikinimai radikaliausių šovinistų Vakarų Ukrainoje, kurie kolaboravo su naciais ir žudė tūkstančius lenkų, žydų – kiek galėjo“, – pabrėžė Z.Milanovičius.
Prezidentas esą pažymėjo, kad „kai kurie Vakarų lyderiai teigiamai reaguoja į tokius „pasisveikinimus“ tiesiog dėl savo neišprusimo“, – teigiama įraše.
Kaip ir teigiama lietuvės komentare, Z.Milanovičius vienos apdovanojimų ceremonijos metu palygino Ukrainos patriotinį šūkį „Šlovė Ukrainai!“ su nacių pasveikinimu.
Jis žurnalistams tvirtino, kad šis šūkis, plačiai naudojamas nuo 2014 m., primena žydų ir lenkų žudymą per XX a. pirmos pusės konfliktus Rytų Europoje.
Šūkio kilmė
Šūkis „Šlovė Ukrainai!“ dabar gerai žinomas kiekvienam. Tarp Ukrainos gyventojų jis išpopuliarėjo 2013–2014 m., vykstant Euromaidano protestams, kurių metu gyventojai priešinosi tuomečio prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimui atsisakyti eurointegracijos ir išlaikyti glaudžius ryšius su Rusija.
Tačiau šis šūkis turi kur kas senesnes šaknis ir daugiau nei šimtmetį trunkančią istoriją.
XIX a. žodžių junginys „Slava Ukraini!“ buvo panaudotas ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos eilėraštyje „Osnovjanenkai“.
Visgi šis šūkis siejamas su 1900 m., kuomet Charkivo studentai ukrainiečiai pogrindyje įkūrė Ukrainos revoliucinę partiją, tapusią pirmąja nacionalistine grupe šalyje.
Taip pat skaitykite: Pasiklydo vertime: ne, „Yandex“ kartu su Ukraina nelinki šlovės ir Rusijai.
Istoriniai duomenys rodo, kad pasveikinimą „Šlovė Ukrainai!“ ir atsakymą „Visoje žemėje šlovė!“ Charkivo studentų bendruomenės atstovai pradėjo plačiai vartoti dar XIX a. pabaigoje.
Išpopuliarėjimas XX amžiuje
Tradicija sveikintis, naudojant šią frazę, išpopuliarėjo per pirmąsias kovas už nepriklausomybę 1917–1920 m. Šis istorinis laikotarpis Ukrainai buvo labai svarbus, nes jis pažymėjo pirmuosius šalies žingsnius nepriklausomybės link. Tuo metu Ukraina buvo paskelbusi ir nepriklausomybę, nors ją išlaikė neilgai.
Pačioje revoliucijos pradžioje Kyjivo mitinguose buvo galima išgirsti šūkį „Tegyvuoja Ukrainos autonomija!“, o į jį buvo atsakoma „Šlovė! Šlovė Ukrainai!“.
1917 m. Dijivkos kaime (dabartinė Dniepro miesto dalis), kaimo gyventojų susirinkime šie pradėjo šaukti frazę „Šlovė Ukrainai!“, taip išreikšdami paramą šalies kovai už nepriklausomybę.
Panašus įvykis nutiko ir Šostkos mieste, kuomet vietos organizacijų atstovai atsistoję skandavo „Šlovė Ukrainai!“. Bolševikai buvo vienintelė grupė, atmetusi šį šūkį.
Karo su bolševikais metu žmonės į mūšio lauką ėjo skanduodami šį šūkį. Jį naudojo įvairios grupės žmonių, įvairiuose regionuose: nuo Haličynos skautų iki Ukrainos liaudies respublikos juodųjų kazokų ir Cholodnyj Jaro gyventojų.
Šūkis tapo oficialiu 1920 m., kai Ukrainos liaudies respublikos kariuomenės vadas Michailas Omeljanovičius-Pavlenko oficialiu įsakymu patvirtino sveikinimą „Šlovė Ukrainai!“. Tačiau tomis dienomis į jį reikėjo atsakyti „Šlovė! Šlovė! Šlovė!“.
XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje šūkis ėmė nykti, greičiausiai dėl to, kad po pralaimėjimų Ukrainos kovose už nepriklausomybę buvo manoma, kad skelbti „šlovę“ yra netinkama. Vietoj to kai kurie lyderiai pradėjo vartoti frazę „Tegyvuoja Ukraina!“.
Prie šūkio atgimimo prisidėjo Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN) ir jos lyderis Stepanas Bandera, kuris per teismo procesą su kartu teisiama mergina sušuko „Šlovė Ukrainai!“. Tai įkvėpė šios organizacijos narius naudoti šį šūkį kaip pasisveikinimą kitų Lvivo ir Varšuvos teismo procesų metu, nors už tai jie buvo baudžiami.
Laikui bėgant visos politinės partijos, net ir nepritariančios OUN, savo kalbose pradėjo vartoti šį šūkį, iki 1936 m. jis vėl tapo nacionalistiniu. Vėliau šūkį perėmė Ukrainos sukilėlių partija.
Sovietų Sąjungai nuslopinus ginkluotą partijų pasipriešinimą, šūkis ilgą laiką buvo uždraustas ir drąsiau pradėtas vartoti tik perestroikos metu.
Šūkis su naciais nesusijęs
Galiausiai OUN skilo į dvi frakcijas: nuosaikiąją OUN-M (vadovaujama Andrijaus Melnyko) ir radikaliąją OUN-B (vadovaujama S.Banderos).
1941 m. į Ukrainos teritoriją įsiveržė naciai, kurie trumpai buvo strateginio aljanso su OUN-B dalimi. Nacistinei Vokietijai ruošiantis pulti SSRS, S.Banderos bendražygiai prisijungė prie vokiečių vadovybės su dviem ukrainiečių batalionais.
Partijai birželį paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, S.Bandera buvo okupuotoje Lenkijoje, o vokiečiai uždraudė jam keliauti atgal į Ukrainą. Viltasi, kad šalies nepriklausomybę pripažins naciai, tačiau Adolfas Hitleris atmetė šią idėją, o S.Bandera buvo suimtas ir įkalintas koncentracijos stovykloje. Atmetus nepriklausomybę OUN-B pradėjo kovoti ir su naciais, ir su sovietais.
Dėl šio istorinio momento kai kurie asmenys, ypač nusiteikę prokremliškai, šūkį „Slava Ukraini! Herojam slava!“ laiko kontroversišku ir tapatina su nacių šūkiu „Heil Hitler“, tačiau akivaizdu, kad šūkis buvo vartojamas dar gerokai prieš tai.
2018 m. prezidentas Petro Porošenka pasiūlė iniciatyvą grąžinti istorinį pasisveikinimą kariuomenėje ir pasiūlymas buvo priimtas, tokiu šūkiu sveikinamasi ir policijoje.
Išvada – trūksta konteksto: Kroatijos prezidento Z.Milanovičiaus pareiškimas, kad sveikinimas „Šlovė Ukrainai!“ yra nacistinis, yra neteisingas. Šis šūkis buvo naudojamas dar gerokai prieš tai, kai naciai apskritai įžengė į Ukrainos teritoriją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
