Jau skelbta, kad Briuselio mirtininkų nusikaltimų sąraše – automobilių vagystės, apiplėšimai, susišaudymai su policija. Tirdami, kas prisidėjo prie išpuolių Belgijoje, šios šalies policininkai susiduria su tuo pačiu, kuo ir jų kolegos Paryžiuje ar kituose Europos miestuose, tiriantys „Islamo valstybės“ veiklą – daugelis šių išpuolių organizatorių ir vykdytojų yra žinomi teisėsaugai. Tačiau ne dėl radikalių religinių pažiūrų, o dėl kriminalinės veiklos.
„Islamo valstybė“ Europoje kartoja tą patį, ką Artimuosiuose Rytuose daro jau kelis metus – verbuoja gatvių gaujų narius.
„Islamo valstybė“ Europoje kartoja tą patį, ką Artimuosiuose Rytuose daro jau kelis metus – verbuoja gatvių gaujų narius. Dažniausiai – iš vargingų musulmoniškųjų kvartalų. Nemažai šių užverbuotų žmonių turi menkas religines žinias, tačiau susižavėję grupuotės ideologija, tampa įgudusiais žiaurių išpuolių vykdytojais.
„Kai kurie šių vaikinų tiesiog ieško galimybės pateisinti savo žiaurumą ir nusikaltimus. Prisijungus prie „Islamo valstybės“ tai tampa pateisinama – jie gali sakyti, kad daro tai Dievu vardan“, – teigia buvęs FTB kovos su terorizmu skyriaus darbuotojas Ali Soufanas.
„Islamizuotų radikalų“ atėjimas
Kai kurie Europos pareigūnai teigia, kad šie naujieji išpuoliai rodo naują tendenciją – užverbuotieji yra ne „radikalūs islamistai“, o „islamizuoti radikalai“. Tai – žmonės iš visuomenės užribių, kurie gerai jaučiasi žiaurumą sėjančioje teroristų organizacijoje. Daugelis jų priklauso gatvių gaujoms, o „Islamo valstybė“ tiesiog „įteisino“ jų kriminalinę veiklą.
Belgijos pareigūnai teigia, kad Briuselyje sunku atskirti islamistų radikalų ir kriminalinių gaujų tinklus.
Belgijos pareigūnai teigia, kad Briuselyje sunku atskirti islamistų radikalų ir kriminalinių gaujų tinklus. Dažnai šios gaujos bendradarbiauja, tarkime, prekybos ginklais atveju.
Belgijos teisėsaugos atstovai teigia, kad teroristų grupuotės naudojasi kriminalinių gaujų pagalba, siekdamos pasislėpti nuo pareigūnų, įsigyjant sprogmenų, dalinantis taktiniais patarimais – net jeigu jų tikslai ir ideologijos nesutampa.
Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas teigė, kad teroristai ir kriminalinės gaujos naudoja tuos pačius automobilius, tuos pačius butus ir tas pačias vietas mieste.
Su terorizmu kovojančių organizacijų atstovai teigia, kad per pastaruosius metus pastebėta, jog naujai užverbuoti žmonės turi savybių, kurios labiau būdingos miestų gatvių gaujų nariams nei religiniams ekstremistams.
„Jiems prisijungimas prie „Islamo valstybės“ yra tik perėjimas prie kitos nusikalstamo elgesio formos“, – skelbiama šį mėnesį paskelbtoje Belgijos profesoriaus Riko Coolsaeto ataskaitoje. Jis rašo, kad daugelis šių žmonių pradėjo nuo vagysčių, prekybos narkotikais, o buvimas „Islamo valstybėje“ jiems suteikia naują prasmę gyvenime – perėjimą nuo nusikaltėlių be ateities prie tikslų turinčių džihadistų.
Buvimas „Islamo valstybėje“ jiems suteikia naują prasmę gyvenime – perėjimą nuo nusikaltėlių be ateities prie tikslų turinčių džihadistų.
Profesorius teigia, kad šiuo metu mes stebime ketvirtąją džihadistų terorizmo bangą. Pirmoji banga kilo po karo Afganistane devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, vėliau ši banga nusirito į Artimuosius Rytus, kuomet džihadistus įkvėpė „al-Qaeda“, buvo internetu verbuojami džihadistai ir dabar – naujoji teroristų, gimusių jau Europoje, karta.
Religijos reikšmė vis mažėja
Europos saugumo tarnybos šiemet paskelbė, kad religijos kaip pagrindinio motyvo reikšmė naujojoje džihadistų kartoje sumažėjo. Tai galima pastebėti ir lyginant Belgijoje teroro išpuolius vykdžiusį teroristinį tinklą ir „al-Qaeda“ teroristus, kurie Hamburge susitelkusiame tinkle rengė 2011 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolius. Tada labai mažai džihadistų turėjo kriminalinę praeitį ar netgi bent kažkokius ryšius su nusikalstamu pasauliu. Teroristai bijojo, kad tokie ryšiai gali atkreipti į juos teisėsaugos dėmesį. Hamburgo grupuotėje netgi buvo narių, kurie priklausė viduriniajai klasei ar kilusių iš pasiturinčių šeimų. Daugelis jų nemažai metų gyveno Vokietijoje, įgijo čia išsilavinimą techninių mokslų srityse. Juos vienijo pasišventimas ekstremaliai islamo interpretacijai.
„Islamo valstybės“ atveju galioja kitos taisyklės. Tai buvo matyti jau pačioje šios teroristinės organizacijos pradžioje. Vienas iš „Islamo valstybės“ įkūrėjų Abu Musab al-Zarqawi buvo jordanietis su ilga kriminaline istorija. Jis kūrė organizaciją pagal savo paties moralės suvokimą, neretai ignoruodamas netgi islamiškus tabu. Dėl žiaurumo jis sulaukdavo priekaištų iš Osamos bin Ladeno ir kitų „al-Qaeda“ lyderių. Būtent dėl brutalumo ir dėl to, kad jo veikla buvo susijusi su kriminaliniu pasauliu, jis niekuomet nepakliuvo į „al-Qaeda“ elitą. „Islamo valstybė“ veikia pagal tokius pačius principus.
