„The Wall Street Journal“ teigimu, vietiniai praneša, kad iš gatvių dingo religinė policija. Po miestą patruliuoja mažiau kovotojų, pradėjo mažėti patikros postų.
Žmonės iš miesto ėmė vykti po to, kai „Islamo valstybė“ pranešė apie JAV antskrydžius netoliese esančiame mieste. Šis pranešimas sukėlė paniką ir miesto gyventojai bei kariai ėmė trauktis.
Kai kurie kovotojai vėliau grįžo vieni, be savo šeimų, į Raką atvyko džihadistų iš kitų vietovių.
JAV pajėgos oficialiame pareiškime paskelbė, kad aukšti „Islamo valstybės“ vadovai išvyksta ten, kur saugiau, o ne itin vertinami, žemiausio lygio kovotojai ir vidutinės grandies vadovai bus palikti kautis.
„The Wall Street Journal“ pastebi, kad per pastaruosius mėnesius iš Rakos pabėgo daug džihadistų. Tuo metu vietiniai sako, kad per pastarąsias kelias dienas situacija mieste gerokai pasikeitė.
Dingus policijai išaugo kainos
Rakoje gyvenantis Odayius sakė, kad daugybė „Islamo valstybės“ kovotojų nėščių žmonų pirmadienį atvyko pas jo seserį ir klausė, ar ji padėtų priimti gimdymą, nes jos rengiasi išvykti – jos labai baiminosi gimdyti kelionėje.
Vietiniai sako, kad parduotuvėse itin išaugo kainos, nes nebėra religinės policijos, kuri jas kontroliuodavo.
Į laisvę paleistos dešimtys kalinių, kurie buvo įkalinti už smulkius nusikaltimus, pavyzdžiui, rūkymą. Pranešama, kad ligoninės uždarytos, nėra vandens, elektros.
Raka kadaise buvo „Islamo valstybės stiprybės simbolis, tačiau per pastaruosius metus JAV su sąjungininkais pasistūmėjo ardydami džihadistų užgrobtas teritorijas.
Pakenks „Islamo valstybės“ įvaizdžiui
Artimųjų Rytų forumo narys Aymennas Jawadas Al-Tamimis sakė, kad mūšis dėl Rakos įkūnija „Islamo valstybės“ dilemas dėl organizacijos ateities strategijos bei įvaizdžio.
Arba mirsime čia, arba kitoje vietoje, pabaigoje vis tiek laukia mirtis.
Atsitraukimas iš Rakos, anot jo, atrodo logiškas tikintis susitelkti kitoje vietoje, tačiau nekovojimas už „Islamo valstybės“ sostine vadinamą miestą, skaudžiai atsilieps jos įvaizdžiui.
Viena moteris, iš savo balkono stebėjusi išvykstančius gyventojus, nenorėjo išvykti pati, nes tuomet būtų kilusi grėsmė žūti kaip pabėgėlei. „Ką mes daugiau turime? Arba mirsime čia, arba kitoje vietoje, pabaigoje vis tiek laukia mirtis“, – jos žodžius perpasakojo giminaitis.
Vietiniai pasakojo, kad žmonės skubėjo išvykti: prie patikros postų nusidriekė eilės, žmonės rėkė vieni ant kitų greičiau krautis daiktus. Parduotuvėse palapinių kaina nuo 60 dolerių pakilo iki 300 dolerių.
