Tokios ekonominės krizės Islandija dar nebuvo patyrusi nuo pat 1944 metų, kai tapo nepriklausoma. Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kuris suteikė šaliai 4,6 mlrd. dolerių pagalbos paketą, duomenimis, kitais metais Islandijos ekonomika praras 7,5 mlrd. dolerių, t.y. smuks maždaug 10 proc.
Saloje Atlanto vandenyne gyvena 320 tūkst. žmonių. Maždaug pusė 18-24 metų islandų svarsto galimybę palikti savo šalį. „Išvažiuoti pasirengę dešimtys tūkstančių“, – sako Danijos banko „Danske A/S“ analitikas.
Komos būklė
Norvegai valdė Islandiją nuo 1262 metų, o 1380-aisiais sala atiteko danams. 1904 metais Islandija gavo autonomiją, o 1944 metais – nepriklausomybę nuo Danijos. Didžiausia emigracijos banga nusirito per Islandiją XIX ir XX amžių pradžioje. Tada salą paliko 15 tūkst. iš 70 tūkst. gyventojų. Jie išsiblaškė po visą pasaulį: Šiaurės Ameriką, Norvegiją, Švediją, Airiją.
Nuo to laiko praėjo 100 metų, ir islandams vėl tenka kautis dėl išlikimo. Vos prieš kelis mėnesius Islandija mėgavosi klestėjimu, gyvenimo lygis joje buvo vienas aukščiausių Europoje. Tačiau neatlaikiusi užsienio įsiskolinimų žlugo nacionalinė Islandijos bankų sistema. Spalį vyriausybė turėjo išpirkti tris didžiausius bankus. Lapkritį infliacija šalyse pasiekė 17,1 proc. – tai blogiausias rodiklis per pastaruosius 18 metų. Prognozuojama, kad nedarbas sausio pabaigoje gali pašokti iki 7 proc., nors spalį tebuvo 1,9 proc. Labai daug islandų registruojasi darbo biržoje. Daugelis ieško darbo užsienyje.
„Čia nėra darbo. Ketinu kraustytis į Norvegiją“, – sakė 18 metų konteinerių remontininku dirbęs Baldvinas Kristjanssonas iš Vakarų Islandijos.
„Islandija – komos būklės“, – konstatuoja Sigrunas Thormaras, turintis išvykstančius islandus konsultuojančią firmą. Jis tvirtina, kad labai daug tėvynainių ieško darbo Danijoje.
Danijoje nedarbas šiuo metu sudaro 1,6 proc., Norvegijoje – 1,8 proc. Pastaroji tikisi, kad artimiausius porą metų nedarbas neperkops 3 proc. ribos.
Tiriamos priežastys
Dėl katastrofiškos padėties šalyje islandai verčia kaltę valdžiai ir reikalauja vyriausybės bei centrinio banko vadovybės atsistatydinimo. Protestai prie parlamento jau kelis kartus peraugo į smurtą. Tačiau Islandijos premjeras Geiras Haarde neketina trauktis. Dėl krizės jis kaltina „agresyviai ir neatsakingai“ užsienyje investavusius bankus ir perspėja, kad iki pirmųjų atsigavimo ženklų krizė tik dar labiau gilės. Pagerėjimą premjeras žada ne anksčiau kaip 2010 metais. Tačiau jis teigia, kad norint išvesti šalį iš krizės reikia stabilumo. Šią savaitę vyriausybė pristatė 12 žingsnių planą, kaip padėti kompanijoms išgyventi krizę. Kur kas daugiau atsakomybės nuo šiol teks bankų valdyboms.
Šiuo metu Islandijoje vykdomas tyrimas, kodėl žlugo bankų sistema, ir atskiras kriminalinis tyrimas. „Jei paaiškės, kad vyriausybė arba aš asmeniškai nesiėmiau veiksmų, kurių derėjo imtis, žinoma, prisiimsiu visą atsakomybę. Tačiau nuo šios problemos aš nebėgsiu tik dėl to, kad gatvės pilnos protestuotojų“, – sakė G.Haarde.
