Tačiau, neabejotinai, retai kuriam islandui rūpi tai, kad moteris neslepia esanti lesbietė, jiems kur kas svarbesni jos sugebėjimai. Dėl to ji šiandien yra viena iš populiariausių šalies politinių figūrų, rašo BBC.
Ir ji ketina sukurti tvirtą Vyriausybę, kuri dirbtų su žmonėmis.
Moteris gimė 1942 metais Reikjavike. Ji studijavo verslą, tačiau nusprendė tapti skrydžių palydove. Po devynerių metų išėjo dirbti į pakavimo kompanijos biurą. Pirmą kartą į Islandijos parlamentą ji išrinkta 1978-aisiais, o po devynerių metų pirmą sykį tapo Vyriausybės nare – paskirta socialinių reikalų ministre.
1994-aisiais ji paliko Vyriausybę ir nesėkmingai bandė tapti Socialdemokratų partijos vadove. Tuomet suformavo savo atskirą partiją „Nacionalinis judėjimas“, kuri gavo keturias vietas parlamente jau kitų metų rinkimuose. Vis dėlto praėjus penkeriems metams, partija susijungė su socialdemokratais parlamente ir virto Socialdemokratų aljansu.
Tačiau valdyti šalį aljansui pavyko tik 2007-aisiais, sudarius koaliciją su dešiniaisiais. Ji vėl tapo socialinių reikalų ministre. Nepaisant nepasitenkinimo Vyriausybe, žmonės iki šiol pasitiki ja ir net praminė šventąja Johanna dėl jos rūpesčio neįgaliaisiais ir pagyvenusiais.
Beveik niekas šalyje nė neužsimena apie tai, kad ji taps pirmąja pasaulyje Vyriausybės vadove, atvirai apie savo homoseksualumą. Tačiau ir ji nedaug kalba apie savo privatų gyvenimą, nors moters gyvenimo draugė yra oficialiai minima parlamento interneto svetainėje.
Kol kas niekas nežino, ar moteris dalyvaus oficialiose ceremonijose su savo partnere. „Neatsimenu, kad kada nors būčiau matęs jas kartu kokiame nors viešame renginyje, o ir ji pati niekada nebuvo arši homoseksualų teisių gynėja“, – prisimena vienas Islandijos žurnalistas.
