Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Išleidusios 51 mlrd. dolerių, JAV nežino Afganistano pajėgų dydžio

Karas Afganistane amerikiečiams jau kainavo bemaž 100 mlrd. dolerių, iš kurių daugiau nei pusė buvo skirti šios šalies armijai ir policijai sukurti – apmokyti, apgyvendinti, aprūpinti ginkluote ir drabužiais. Jungtinėms Valstijoms apsisprendus po mažiau nei dvejų metų išvesti savo karius paaiškėjo, kad jos nelabai žino, kokio dydžio pajėgas finansuoja.
Afganistano policininkų mokymai
Afganistano policininkų mokymai / KAM archyvo ir PPG nuotr.

Tokią pribloškiančią išvadą paskelbė specialusis generalinis inspektorius Afganistano atstatymui (angliškai sutrumpintai vadinamas SIGAR) Johnas Sopko. Anot jo, afganistaniečių teikiami skaičiai, kuriais remiasi JAV kariuomenė, gali būti apgaulingi, taigi didžiulės sumos galėjo būti išmestos į balą.

J.Sopko ir jo vadovaujamos komandos darbas – atlikti beveik 100 mlrd. dolerių mokesčių mokėtojų pinigų, išleistų nesibaigiančių ginkluotų konfliktų nualintam Afganistanui atstatyti, auditą.

„Atrodo, kad mūsų duomenys apie Afganistano nacionalines saugumo pajėgas, kuriais mes ruošiamės remtis, gali būti melas. Nežinome, iš kur jie gauti“, – „Washington Examiner“ citavo pareigūną, kuris taip kalbėjo pirmadienį Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) surengtame seminare.

„Duomenys apie Afganistano nacionalines saugumo pajėgas gali būti melas.“

Šie žodžiai sustiprino pastarojoje ketvirtinėje ataskaitoje apie JAV išlaidas išreikštą susirūpinimą. Dokumente buvo nurodyta, kad Afganistano saugumo pajėgas sudaro 331 592 kariai ir policininkai – apie 50 tūkst. mažiau nei užsibrėžta turėti. Esą nėra patikimo metodo šiam skaičiui patvirtinti.

J.Sopko įspėjo dėl milijardų, kuriuos Vašingtonas dar tik ruošiasi išleisti iki 2014-ųjų pabaigos, kai numatytas karių išvedimas. Jie esą gali būti tiesiog iššvaistyti.

SIGAR jau ne pirmą kartą reiškia abejones dėl milijardinių amerikiečių išlaidų Afganistanui. Susirūpinimą auditoriams sukėlė įvairios aplinkybės. Pavyzdžiui, valdžia ne visada nori JAV įrengtų patalpų, kurios dažnai beveik nenaudojamos ar lieka visai tuščios. Štai „Reuters“ praėjusią savaitę pranešė, kad bazė, pastatyta šiaurinėje Kunduzo provincijoje 175 pasienio policininkams ir kainavusi 7,3 mln. dolerių, ištuštėjo praėjus vos porai mėnesių po perdavimo afganistaniečiams. Kai kuri įranga, pavyzdžiui, malkomis kūrenami šildytuvai, buvo išmontuoti.

Už maždaug 13 mln. dolerių nupirkta įranga varganai elektros sistemai patobulinti, kad būtų galima sėkmingiau kovoti su teroristais, liko gulėti sandėliuose, nes niekas neparengė jos įdiegimo plano. Dar daugiau – darbams nusamdyta, bet jų taip ir neatlikusi kompanija gavo bemaž 6 mln. dolerių, pranešė AAP.

Pasak „Business Insider“, taip pat paaiškėjo, kad nemažai JAV parinktų ir pinigus gavusių įmonių pasirodė besančios lojalios talibams.

Jau pernai liepą SIGAR paskelbė, kad milijonai dolerių, kuriuos JAV skyrė atkūrimo projektams, buvo iššvaistyti dėl prasto projekto planavimo ir įgyvendinimo. Kongresui pateiktoje ataskaitoje jis pažymėjo, kad „dešimtmetį trukusios kovos ir kraujo liejimas, taip pat daugiau nei 89 mlrd. dolerių JAV lėšų, skirtų Afganistano atstatymui, nepadėjo panaikinti rimtų problemų“.

Amerikiečių pinigai nueina vėjais dėl vagysčių, išpučiamų išlaidų, kyšių, statomų, bet nenaudojamų patalpų ir pan.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos