Trečiadienį sakydamas kalbą parlamentarams, O.Scholzas teigė, kad laikosi savo sprendimo netiekti Kyjivui tolimojo nuotolio raketų, kurios galėtų būti panaudotos smūgiams į Rusijos teritoriją, ir tvirtino, kad tai padėjo išvengti karo eskalavimo.
„Pabrėžiu, kad, mano nuomone, teisinga, jog nekeisdamas padėties atlikau savo vaidmenį užtikrinant, kad nebūtų jokio eskalavimo, – Vokietijos parlamente sakė O.Scholzas. – Džiaugiuosi, kad šiais sunkiais laikais man buvo leista prisiimti atsakomybę, nes esu tikras, kad tai padėjo mums veikti apdairiai ir protingai pavojingoje situacijoje.“
Po to, kai praėjusią savaitę žlugo O.Scholzo trijų partijų koalicija, pirmalaikiai rinkimai Vokietijoje numatyti vasario mėn., kancleris, atrodo, save vaizduoja kaip saugesnį pasirinkimą nei jo pagrindinis oponentas, konservatorių lyderis Friedrichas Merzas, kuris laikosi griežtesnės pozicijos dėl karinės paramos Ukrainai, pastebi leidinys „Politico“.
Jo konkurentas skelbia ultimatumą V.Putinui
F.Merzas, vadovaujantis centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), kritikavo O.Scholzą už atsisakymą tiekti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas. Jei Kremlius atmes ultimatumą ir nenutrauks civilių taikinių Ukrainoje bombardavimo, kaip anksčiau sakė F.Merzas, Berlynas turėtų pristatyti Kyjivui Vokietijoje pagamintas sparnuotąsias raketas „Taurus“.
Remiantis dabartinėmis apklausomis, F.Merzas greičiausiai taps kitu šalies kancleriu. Vokietijos konservatoriai pirmauja su didele persvara – 32 proc., o O.Scholzo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) užima trečią vietą su 16 proc. ir atsilieka nuo kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD). Tačiau atrodo, kad O.Scholzas tiki, jog gali susigrąžinti dalį SPD prarastų pozicijų, vaizduodamas save kaip apdairų pasirinkimą bendraujant su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sako „Politico“.
JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija suteikė Ukrainai ilgo nuotolio raketų, tačiau O.Scholzas ne kartą atsisakė siųsti Vokietijos „Taurus“, teigdamas, kad tai gali sukelti tiesioginį konfliktą su Rusija.
Bando tiek remti Ukrainą, tiek sukontroliuoti galimą eskalaciją
O.Scholzas ilgą laiką siekė išlaikyti keistą pusiausvyrą Ukrainos klausimu, pabrėždamas, kad Vokietija Kyjivui suteikė daugiau karinės pagalbos nei bet kuri kita Europos šalis, ir kartu vaizduodamas save kaip lyderį, galintį neleisti, kad karas taptų nekontroliuojamas. Jo SPD nariai net vadina jį „taikos kancleriu“.
Grįžus Donaldui Trumpui į Baltuosius rūmus gali būti sunku išlaikyti tokią poziciją. JAV iki šiol teikė didžiausią karinę pagalbą Ukrainai, tačiau D.Trumpas pagrasino nutraukti paramą, o tai gali priversti Europos šalis padidinti savo paramą.
Savo ruožtu F.Merzas trečiadienį sakydamas kalbą Parlamente vengė tiesiogiai kalbėti apie pagalbą Ukrainai.
„Vokietijai reikia iš esmės kitokios politikos, ypač kalbant apie migracijos, užsienio, saugumo ir Europos politiką bei ekonominę politiką“, – sakė jis.
