Šiemet Kanarų salas, esančias prie vakarinių Maroko krantų, jau pasiekė daugiau kaip 16 tūkst. migrantų – 10 kartų daugiau nei atvyko per visus 2019 metus. Priėmimo centrai salyne jau yra visiškai užpildyti.
Šimtai migrantų buvo apgyvendinti palapinėse Arginegino uoste Gran Kanarijos saloje. Kai kurie jų ten yra daug dienų ir miega ant žemės, nurodo žmogaus teisių gynimo grupės.
„Tai ekstremali situacija“, – privačiai televizijai „Antena 3“ sakė vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska.
„Nepaversime Kanarų naujuoju Lesbu“, – pažadėjo jis.
Pasak ministro, vyriausybė ketina atnaujinti migrantų, neatitinkančių pabėgėlių statuso, repatrijavimą, kurį kovo viduryje nutraukė koronaviruso pandemija.
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) atstovai pirmadienį atvyko į salyną įvertinti padėties ir „identifikuoti bendradarbiavimo sričių“, kuriose būtų galima padėti vyriausybei, sakoma bendrame abiejų organizacijų pareiškime.
Kelias iš Vakarų Afrikos į Kanarus garsėja pavojais, bet jį ir vėl ėmė dažnai rinktis migrantai, pareigūnams stengiantis blokuoti kelius per Viduržemio jūrą.
Kanarų salos karštasis migracijos taškas buvo ir 2006 metais, kai maždaug 30 tūkst. migrantų sugebėjo pasiekti salyną, kol Ispanija sustiprino patruliavimą ir pasirašė susitarimus su Afrikos šalimis dėl repatrijavimo.
