Savaitės pradžioje prasidėjusios liūtys sukėlė potvynius, per kuriuos žuvo mažiausiai 95 žmonės. Tai yra daugiausiai aukų nusinešusi tokia nelaimė šioje Vakarų Europos šalyje nuo 1973-iųjų.
Nacionalinė meteorologijos agentūra AEMET antradienio rytą paskelbė raudonąjį pavojų labiausiai nukentėjusiam rytiniam Valensijos regionui, o sąlygos blogėjo visą dieną.
Tačiau tik ankstyvą vakarą buvo įsteigta regioninė įstaiga, atsakinga už pagalbos tarnybų koordinavimą.
Po 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku civilinės saugos tarnyba išsiuntė perspėjimą, raginantį Viduržemio jūros pakrantės Valensijos miesto gyventojus likti namuose.
Daugeliui jau buvo per vėlu. Vairuotojai, pradėję keliones, liko įstrigę keliuose ir palikti siautėjančių vandens srautų malonei.
„Jie paskelbė pavojaus signalą, kai vanduo jau buvo čia, nereikia man pranešti, kad potvynis artėja, – kalbėdamas su naujienų agentūra AFP piktinosi Valensijos Sedavio priemiestyje gyvenantis 66 metų pensininkas Julianas Ormeno (Džulianas Ormenjas). – Niekas neatėjo prisiimti atsakomybės.“
„Įspėjamasis signalas“
Anot Redingo universiteto hidrologijos profesorės Hannah Cloke (Hanos Klouk), orų prognozių rengėjai iš anksto perspėja, todėl tokių tragedijų „galima visiškai išvengti“, jei pavyks apsaugoti žmones nuo plūstančio potvynio vandens.
Ji teigė, kad pražūtinga baigtis rodo, jog Valensijos įspėjimo sistema nesuveikė.
„Žmonės tiesiog nežino, ką daryti susidūrus su potvyniu arba išgirdus perspėjimus“, – sakė ji.
„Žmonės neturėtų žūti nuo tokių prognozuojamų orų reiškinių tose šalyse, kurios turi pakankamai išteklių, kad galėtų veikti geriau, – pridūrė Redingo universiteto klimato rizikos ir atsparumo profesorė Liz Stephens (Liz Stivens). – Turime nueiti ilgą kelią, kad pasiruoštume tokiems ir dar blogesniems įvykiams ateityje.“
Ekspertai sako, kad audrą sukėlė šaltas oras, judantis virš šiltų Viduržemio jūros vandenų, dėl to susidarė debesys, atnešę intensyvų lietų. Tai įprastas šiam metų laikui reiškinys.
Tačiau jie taip pat teigia, kad Viduržemio jūros atšilimas, dėl kurio didėja vandens garavimas, smarkiai prisideda prie liūčių intensyvėjimo.
Anot Jungtinės Karalystės Niukaslo universiteto klimato kaitos poveikio profesorės Hayley Fowler (Heili Fauler), šie įvykiai yra „dar vienas įspėjamasis signalas, kad mūsų klimatas sparčiai keičiasi“.
„Mūsų infrastruktūra nėra pritaikyta tokiems potvyniams“, – pridūrė ji, sakydama, kad „rekordiškai karšta“ jūros temperatūra skatina audras, dėl kurių vienoje vietoje iškrinta itin daug kritulių.
„Nė viena šalis nėra apsaugota“
Mokslininkai įspėja, kad dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa intensyvesni, ilgiau trunka ir dažniau pasitaiko.
Tačiau kai kuriais atvejais net ir geriausiai pasirengusios perspėjimo sistemos gali būti užkluptos netikėtai, sakė analitikai.
Tokie ekstremalūs orai „gali viršyti esamų gynybos priemonių ir nenumatytų atvejų planų galimybes, net ir tokioje palyginti turtingoje šalyje kaip Ispanija“, teigė JK Atvirojo universiteto aplinkosaugos sistemų vyresnysis dėstytojas Leslie Mabonas (Leslis Meibonas).
„Potvyniai Ispanijoje laiku primena, kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo klimato kaitos keliamo pavojaus“, – sakė jis.
Oksfordo universiteto Geografijos ir aplinkos mokyklos lektorės Lindos Speight (Lindos Speit) teigimu, įspėjimus apie intensyvias audras „neįtikėtinai sunku paskelbti“, nes paprastai iš anksto nežinoma tiksli smarkiausių kritulių vieta.
„Turime skubiai pritaikyti savo miestus, kad jie būtų atsparesni potvyniams“, – pridūrė ji, siūlydama sudaryti sąlygas vandeniui tekėti per miestų aplinką nedarant žalos.
„Labai rimtai ruošiamės kitiems pavojams, pavyzdžiui, žemės drebėjimams ir cunamiams“, – teigė Redingo universiteto hidrologijos docentė Jess Neumann (Džes Niuman).
„Atėjo metas tą patį padaryti ir pasirengimui potvynių rizikai“, – sakė ji.
Vyriausybės ministras Angelas Victoras Torresas (Anchelas ViktorasToresas) atsisakė tiesiogiai atsakyti į klausimą apie galimą vėlavimą išsiųsti perspėjimus gyventojams.
