Ištvėrė kalėjimus ir kankinimus
Jose Maria Galante, inžinerijos ir ekonomikos studentas, buvo suimtas keturis kartus nuo 1968 metų. Kiekvieną kartą jį sulaikius, jis būdavo apklausiamas Puerta del Sol aikštėje įsikūrusios Generalinės saugumo valdybos rūsyje, pačiame Madrido centre. Jis buvo kankinamas toje pačioje vietoje, kur dabar įsikūrusi Madrido savivaldybė. Dešimtis tūkstančių, kovojusių prieš totalitarinį režimą, paskutiniais F.Franco valdymo metais ištiko toks pat likimas.
Manuelis Blanco Chivite, jaunas verslo žurnalistas, buvo areštuotas 1975-ųjų liepą, kai dalijo skrajutes. Puerta del Sol aikštėje įsikūrę pareigūnai mušė jį lazdomis per nugarą, pasodino į ledo šaltumo cementinę vienutę ir, jam vilkint šlapius rūbus, kankino elektros šoku. Be jokių kaltės įrodymų karo teismas jam ir kitiems penkiems jo bendražygiams skyrė mirties bausmes. Vienam iš M.B.Chivite draugų mirties bausmė buvo įvykdyta prieš pat diktatoriaus mirtį. Tačiau kitiems, tarp jų ir M.B.Chivite, pavyko išvengti mirties bausmės. Jam bausmė buvo pakeista į 35 metus kalėjimo.
Puerta del Sol pareigūnai mušė jį į nugarą, pasodino į ledo šaltumo cementinę vienutę ir, vilkint šlapius rūbus, kankino jį elektros šoku
„Aš vis dar laikomas nusikaltėliu“, – „Der Spiegel“ sakė J.M.Galante, dabar – nepriklausomas verslo konsultantas, per interviu, vykusį Buvusių politinių kalinių ir antifrankistų sąjungos biure. Kaip ir M.B.Chivite, jis buvo paleistas tik 1977 metais, pritaikius bendrąją amnestiją visiems politiniams kaliniams. Jau pražilti spėjęs vyras trenkia kumščiu per stalą ir sako: „Ironiška, jog mus kankinę fašistai buvo apdovanojami už nuopelnus ir skatinami demokratinių valstybių, už kurias mes kovojome“.
Simbolinė reikšmė
Tačiau gali būti, kad F.Franco padėjėjų neliečiamybė greit bus atimta. Rugsėjo viduryje Argentinoje, Buenos Airių Pirmųjų federalinio baudžiamųjų bylų teismo rūmų teisėja Maria Servini de Cubria išdavė tarptautinius arešto orderius keturiems buvusiems policijos pareigūnams iš Ispanijos. Tarp jų yra ir J.M.Galante ir M.B.Chivite kankintojų. Bent du iš jų dar yra gyvi: Jesus Munecasas ir Juanas Antonius Gonzalezas Pacheco. Anot M.B.Chivite, Argentinos sprendimas reikalauti F.Franco pareigūnų ekstradicijos turi milžinišką simbolinę reikšmę.
Ispanijos generalinė prokuratūra atsisako juos suimti, tad Ispanijos piliečiams nėra ekstradicijos grėsmės. Nepaisant to, Ispanijos nacionalinio teismo teisėjai nori pasikviesti abu buvusius pareigūnus, kad išsiaiškintų, ar jie yra pasirengę savanoriškai liudyti.
Iki šios dienos ispanai nebuvo teisiškai reglamentavę atsakomybės dėl F.Franco laikotarpio nusikaltimų vykdymo prieš pilietinį karą pralaimėjusius kairiuosius. Kairiosios partijos buvo žiauriai persekiojamos kelis dešimtmečius. Po F.Franco režimo pabaigos šalyje buvo priimtas amnestijos įstatymas, kuris padėjo taikiai pereiti prie demokratijos, tačiau nepanaikino diktatoriaus aukų teistumo.
Tačiau dabar ieškinių banga krypsta į Ispaniją. Buenos Airėse teisėja M.Servini de Cubria pradėjo tirti 49 politinių kalinių nužudymą F.Franco valdymo laikais. Ji ketina išklausyti Ispanijos delegacijos parodymus gruodžio pradžioje.
Tikimasi, kad skundai dėl pagrobimo, kankinimo ir priverstinio darbo sukels didelį atgarsį.
Argentinos užsienio reikalų ministerija nurodė savo ambasadoms ir konsulatams rinkti papildomus F.Franco aukų skundus. Ana Messuti ir Carlosas Slepoy, du Madride gyvenantys argentiniečiai advokatai, jau parengė beveik 200 skundų. Jie mano, kad buvę F.Franco laikų ministrai, tarp jų ir dabartinio teisingumo ministro uošvis, taip pat bus priversti stoti prieš teismą.
Tikimasi, kad skundai dėl pagrobimo, kankinimo ir priverstinio darbo sukels didelį atgarsį.
Teks pripažinti praeities nusikaltimus
Kadangi kelias į teisingumą buvo užblokuotas Ispanijoje, du F.Franco režimo aukų artimieji, gyvenantys Argentinoje, pirmuosius skundus pateikė 2010 metais. Argentinos teismai jau anksčiau sėkmingai patraukė baudžiamojon atsakomybėn žmogaus teisių pažeidimus vykdžiusius Argentinos diktatorius.
Baltasaras Garzonas, Ispanijos nacionalinio teismo teisėjas, apkaltino F.Franco režimą vykdžius sistemingą planą, kurio tikslas buvo įbauginti tuos ispanus, kurie buvo ištikimi demokratiškajai Ispanijai. Planas buvo vykdomas naikinant tokios Ispanijos vizijos šalininkus. Kitaip tariant, tai buvo nusikaltimai žmoniškumui, kuriems negalioja senaties terminas. Tačiau ne visiems tokia nuostata patinka.
„Absurdas tokiose šalyse kaip Argentina, kuriose teismai yra visiškai politizuoti, užsiiminėti tarptautiniais nusikaltimų nagrinėjimais“, – sako Kai Ambosas, Getingeno, centrinės Vokietijos, universiteto profesorius. Jis mano, kad konstitucinės valstybės, tokios kaip Ispanija, turėtų susitaikyti su savo praeitimi ir pačios nagrinėti nusikaltimus žmoniškumui.
M.B.Chivite, J.M.Galante ir advokatė A.Messuti yra įsitikinę, kad vieną dieną net Ispanijos politikai bus priversti pasiduoti tarptautiniam spaudimui ir susitaikyti su tragiška praeitimi. Ir taip mano ne tik jie. Pagal naujausias apklausas, 69 proc. 18–34 metų amžiaus ispanų sutinka, kad prieš kelis dešimtmečius šalyje buvo vykdomi totalitarinio režimo nusikaltimai.
