Dramatišku Felipe VI antradienio vakaro įsikišimu buvo siekiama slopinti didžiausią per kelis pastaruosius dešimtmečius Ispanijos politinę krizę, bet jis gali tik dar labiau pakurstyti pasipiktinimą ir įtampą regione.
Karalius kalbėjo po pikto šimtų tūkstančių katalonų protesto dėl policijos smurto prieš rinkėjus, kai vyko balsavimas uždraustame sekmadienio referendume dėl jų regiono nepriklausomybės.
Centrinė vyriausybė ir Ispanijos teismai referendumą paskelbė neteisėtu. Tačiau Katalonijos lyderiai tvirtina, jog rezultatai parodė, kad regionas turi teisę atsiskirti, ir sako, kad gali vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.
49 metų Felipe VI atsisakė savo ankstesnio santūraus tono dėl įtampos su Katalonija ir apkaltino jos lyderius veikiant neteisėtai.
„Savo neatsakingu elgesiu jie gali sukelti pavojų Katalonijos ir visos Ispanijos ekonominiam bei socialiniam stabilumui, – sakė jis. – Legitimios šalies valdžios atsakomybė – užtikrinti konstitucinę tvarką .“
„Alyva į ugnį“
Felipe VI pakartojo savo ankstesnius raginimus dėl ispanų santarvės. Tačiau po sekmadienio smurto tai buvo keblus balansavimo aktas.
Viename Barselonos bare karaliaus kalbos klausęsi žmonės po jos švilpė ir šaukė.
„Tikra gėda ... Tai toli gražu nieko neišsprendė, tik šliūkštelėjo alyvos į ugnį“, – sakė 61 metų sunkvežimio vairuotojas Domingo Gutierrezas.
„Jis nė žodžio nepasakė apie žmones, kurie buvo sužeisti (dėl policijos veiksmų) ... Niekada nepalaikiau nepriklausomybės, mano tėvai yra iš Andalūzijos. Bet dėl tokių žmonių dabar esu labiau už nepriklausomybę nei bet kas kitas“, – sakė jis.
Katalonai smerkia „okupaciją“
Policijos profesinės sąjungos ir politikos ekspertai perspėjo, kad Ispanijos vyriausybė gali prarasti šio šiaurės rytuose esančio regiono kontrolę.
Ši situacija yra laikoma didžiausia Ispanijos politine krize nuo 1981 metų bandymo įvykdyti karinį perversmą.
Anuomet krizę užgesino Felipe VI tėvas, karalius Juanas Carlosas I, taip pat pasakęs griežtą kalbą per televiziją.
Šimtai tūkstančių protestuotojų Barselonoje antradienį šaukė nacionalinio saugumo pajėgoms nešdintis iš regiono ir vadino jas „okupacinėmis pajėgomis“.
Per sekmadienio neramumus Katalonijos regiono lyderis Carlesas Puigdemont'as sakė, kad medikų pagalbos prireikė beveik 900 žmonių, bet vietos pareigūnai patvirtino, kad buvo sužeisti 92 žmonės.
Keturi jų buvo paguldyti į ligoninę, dviejų būklė sunki. Nacionalinė vyriausybė paskelbė, kad nukentėjo daugiau kaip 400 policininkų.
Vyriausybė „praranda kontrolę“
Pikti protestuotojai susirinko prie viešbučių Katalonijoje, kuriuose buvo apgyvendinti valstybinių saugumo pajėgų nariai, antradienį pranešė policijos organizacijos.
Du viešbučiai sakė, kad vietos pareigūnų įsakymu privertė juose apgyvendintus policininkus išsikraustyti.
Ispanijos pareigūnai „praranda kontrolę, tai – aišku“, naujienų agentūrai AFP sakė Sevilijos universiteto konstitucinės teisės profesorius Javieras Perezas Royo.
„Maišto kurstymas“
Katalonija – turtingas pramoninis regionas, kuriame gyvena 7,5 mln. žmonių, – nulemia penktadalį visos Ispanijos ekonomikos. Regionas turi savo kalbą ir kultūrines tradicijas.
J.Ignacio Zoido: „Katalonijos vyriausybė stumia gyventojus prie bedugnės ir kursto maištą gatvėse.“
Katalonijos nepriklausomybės pretenzijos yra šimtmečių senumo, bet šis siekis sustiprėjo per pastarųjų metų ekonominę krizę.
Madridas dėl įtampos kaltina Katalonijos regiono valdžią.
„Katalonijos vyriausybė stumia gyventojus prie bedugnės ir kursto maištą gatvėse“, – antradienį sakė Ispanijos vidaus reikalų ministras Juanas Ignacio Zoido.
Pasak jo, centrinė vyriausybė imsis „visų būtinų priemonių, kad sustabdytų puldinėjimo aktus“.
Katalonai susiskaldę
Regioninė C.Puigdemonto vyriausybė paskelbė, kad referendume dalyvavo 2,26 mln. žmonių – kiek daugiau nei 42 proc. visų rinkėjų, tačiau rinkimai vyko be įprastų rinkėjų sąrašų ir stebėtojų.
C.Puigdemont'as sakė, kad pateiks referendumo rezultatus regiono parlamentui, kuriame separatistų deputatai turi daugumą. Tai būtų žingsnis galimo nepriklausomybės paskelbimo link.
Pasak regiono vyriausybės, 90 proc. balsavusiųjų parėmė nepriklausomybę, bet visuomenės apklausos rodo, kad katalonai šiuo klausimu nesutaria.
C.Puidgemont'as paprašė tarptautinio tarpininkavimo sprendžiant krizę.
Europos Komisija reiškė susirūpinimą, o Europos Parlamentas trečiadienį svarstys Katalonijos krizę.
