Policija pajudėjo į Saulės Vartų aikštę ir per kelias minutes pašalino kelis šimtus aktyvistų, nepaisiusių oficialaus nurodymo išsivaikščioti šeštadienį po 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku, pranešė ten buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.
Šeštadienį į Ispanijos miestų gatves išėjo tūkstančiai šūkius skanduojančių „Pasipiktinusiųjų“, demonstruojančių savo galią praėjus metams po to, kai šis judėjimas visame pasaulyje paskatino protestus prieš ekonominį neteisingumą.
Madrido policija apskaičiavo, kad per visą šeštadienį protestuose dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių.
Antrajame didžiausiame šalies mieste Barselonoje, policijos duomenimis, demonstrantų buvo iš viso apie 45 tūkst., o organizatoriai nurodo, kad į gatves buvo išėję 220 tūkst. žmonių.
Daugelis demonstrantų šeštadienį Madride kelias valandas žygiavo atskiromis kolonomis iš visų krypčių ir nepaisė oficialaus perspėjimo, kad jie turi išsivaikščioti po 22 val.
Barselonos rotušė atrodė pasiruošusi kurį laiką toleruoti protestuotojų stovyklą, tačiau Madrido valdžia tvirtino neleisianti, kad pasikartotų pernai mėnesį gyvavusi didžiulė stovykla Saulės Vartų aikštėje, kurioje netgi veikė bufetas, vaikų darželis ir biblioteka.
Vidurnaktį, kaip žadėjo, aktyvistai iškėlė rankas į viršų ir minutę tylėjo, o po to pradėjo skanduoti „Taip, mes galim“, demonstruodami nepaklusnumą.
Sekmadienį paryčiais keli tūkstančiai protestuotojų tebebuvo likę aikštėje, apsupti daugelio policijos automobilių, sustatytų aplinkinėse gatvėse.
Šios eitynės, surengtos iš viso 80-yje Ispanijos miestų, pradėjo keturias dienas truksiantį protestų maratoną, kuris baigsis gegužės 15 dieną, minint „Pasipiktinusiųjų“ judėjimo susikūrimo metinių datą.
Judėjimas, kurio akcijos daugiausia organizuojamos per socialinius tinklus, įkvėpė virtinę panašių protestų nuo Didžiosios Britanijos iki Jungtinių Valstijų, kuriose susikūrė judėjimas „Užimkime Volstritą“ (Occupy Wall Street).
„Mes niekada nesiliovėme egzistavę. Mes ne grįžome – mes nebuvome išėję“, – šeštadienį Barselonoje sakė viena 25 metų slaugos internė, pridūrusi, kad planuoja naktį praleisti miesto aikštėje.
Barselonos rotušė atrodė pasiruošusi kurį laiką toleruoti protestuotojų stovyklą, tačiau Madrido valdžia tvirtino neleisianti, kad pasikartotų pernai mėnesį gyvavusi didžiulė stovykla Saulės Vartų aikštėje, kurioje netgi veikė bufetas, vaikų darželis ir biblioteka.
Ispanijos konservatyvioji vyriausybė, vadovaujanti šaliai nuo pernai gruodžio, suteikė leidimą „Pasipiktinusiesiems“ mitinguoti Saulės Vartų aikštėje penkias valandas šeštadienį, taip pat po dešimt valandų tris tolesnes dienas.
Praėjus metams po šio judėjimo susikūrimo Ispanijos žmonėms priežasčių protestuoti dar padaugėjo: šalį apėmusi recesija, bendras nedarbas siekia 24,4 proc., o jaunimo iki 25 metų grupėje – 52 procentų. Tuo tarpu biudžeto išlaidas vyriausybė šiemet jau sumažino 30 mlrd. eurų.
„Esame čia, nes tebepykstame dėl diržų veržimo politikos, kurią mums primeta ekonomikos elitas“, – sakė Madride surengtame mitinge dalyvavęs 21 metų filosofijos studentas Victoras Valdesas.
Tuo tarpu 23 metų biuro darbuotoja Marina Santos sakė: „Svarbu parodyti, kad vis dar čia esame, kad yra tūkstančiai žmonių, norinčių permainų ir pasiryžusių jų siekti.“
Mergina nešė pačios pasigamintą plakatą su užrašu „Kitoks pasaulis įmanomas“, žygiuodama Saulės Vartų aikštėje, tratant protestuotojų būgnams.
Po to, kai pernai birželio 12 dieną buvo išardyta „Pasipiktinusiųjų“ stovykla Saulės Vartų aikštėje, šis judėjimas rengė daugiausia taikius protestus ir aktyvistų sueigas, tačiau susidomėjimas šiais protestais išblėso.
Kritikai argumentuoja, kad šis judėjimas nepadarė beveik jokio poveikio, išskyrus mitingų organizavimą.
Alikantės universiteto sociologijos profesorius Antonio Alaminosas sakė, kad „Pasipiktinusieji“ nesugebėjo tapti organizuota jėga ir tik reiškė nepasitenkinimą, kylantį iš socialinių ir ekonominių nepriteklių, tačiau be konkrečios ideologijos.
„Rezultatas: daugybė mažų, palyginti menkai susijusių grupuočių, kurios nebesudaro visuomenės judėjimo“, – aiškino jis.
