Joks kitas premjeras nėra pasirodęs teisme nuo pat Ispanijos perėjimo prie demokratijos po diktatoriaus Francisco Franco mirties 1975 metais.
Du buvę premjerai – buvęs socialistų lyderis Felipe Gonzalezas ir perėjimo nuo diktatūros prie demokratijos laikotarpiu vyriausybei vadovavęs Adolfo Suarezas – pasirodė teisme per atskirus procesus, bet tuo metu jau nevadovavo vyriausybei.
Nuo 2011 metų valdantis M.Rajoy trečiadienį teisme liudys jo partijos reputacijai kenčiant nuo virtinės korupcijos skandalų, papiktinusių ispanus ir iš dalies nulėmusių, kad Liaudies partija per 2015 metų rinkimus prarado absoliučią parlamentinę daugumą.
62 metų konservatorių lyderis prašė leisti liudyti per vaizdo konferenciją, bet Ispanijos aukštasis teismas nusprendė, kad jis turi pasirodyti asmeniškai.
Procesas netoli Madrido esančio San Fernando de Henareso teisme yra susijęs su didžiule „dėkingumo mokesčių“ schema, pagal kurią, kaip įtariama, kompanijos mainais į kontraktus duodavo kyšius buvusiems Liaudies partijos parlamentarams ir valstybės tarnautojams.
62 metų konservatorių lyderis prašė leisti liudyti per vaizdo konferenciją, bet Ispanijos aukštasis teismas nusprendė, kad jis turi pasirodyti asmeniškai.
Nors pats premjeras niekuo nekaltinamas, jis galėtų pateikti vertingų parodymų, nes nuo 2004 metų yra partijos lyderis, o prieš tai buvo jos aukšto rango narys.
Teismo atstovas sakė, kad kaip premjeras M.Rajoy, jei norėtų, turėtų „privilegiją“ nesėdėti tradicinėje liudytojų vietoje priešais teisėjus – jis galėtų būti ant teisėjų pakylos.
Tačiau jis negalės išvengti protestuotojų, trečiadienį ryte planuojančių susirinkti prie teismo rūmų, ir klausimų apie korupciją.
„Poveikis žiniasklaidoje tą ir kitą dieną galėtų būti brutalus“, – savaitgalį redaktoriaus skiltyje rašė konservatyvus dienraštis ABC.
„Nekuria gero įvaizdžio“
Prokurorai tikriausiai neklausinės M.Rajoy, nes jo pasirodymui nepritarė ir vertino tai kaip nebūtiną dalyką.
Tačiau teisėjai jų rekomendacijų nepaisė ir nusprendė, kad premjeras turi liudyti.
Tad trečiadienį teisininkų asociacija ADADE, kuri šioje byloje yra civilinis ieškovas, klausinės M.Rajoy, ką jis žinojo kaip partijos ilgametis aukšto rango narys.
Bendrai šioje byloje yra 37 atsakovai, tarp jų – du buvę partijos iždininkai ir verslininkas Francisco Correa, įtariamas tinklo lyderis.
Įtariama, kad kompanijos skirdavo jam 2-3 proc. komisinių nuo valstybinių sutarčių vertės.
F.Correa teisme sakė, kad tada dalį pinigų duodavo politikams, susijusiems su kontraktų skirstymu.
Įtariama, kad pagrindinis jo bendrininkas buvo Luisas Barcenasas, buvęs Liaudies partijos iždininkas, kuris kažkada buvo artimas M.Rajoy.
Fernando Martinezas-Maillo iš Liaudies partijos tvirtino, kad premjero pasirodymas teisme yra funkcionuojančios demokratijos ženklas.
Tačiau neaišku, kiek pats M.Rajoy žinojo apie įtariamą partijos politikų kyšininkavimą ir kodėl jis nepranešė apie F.Correą, savo partijos narį, jei turėjo dėl šio veikėjo tokių abejonių, kad galiausiai išmetė jį iš partijos.
M.Rajoy biuro atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad premjeras yra „ramus ir pasirengęs bendradarbiauti“.
Tuo tarpu Fernando Martinezas-Maillo iš Liaudies partijos tvirtino, kad premjero pasirodymas teisme yra funkcionuojančios demokratijos ženklas.
Jis pažymėjo, kad Davidas Cameronas, kai dar buvo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, 2012 metais buvo apklaustas vykdant tyrimą dėl spaudos etikos, o 2006 metais tuometinis Prancūzijos premjeras Dominique'as de Villepinas taip pat pasirodė teisme.
Tačiau Ispanijos socialistų partijos lyderis Jose Luisas Abalosas atkirto, kad tai nekuria „gero Ispanijos įvaizdžio“.