Premjeras tai pareiškė paaštrėjus įtampai tarp Madrido ir šio šiaurės rytinio regiono separatistų dėl jų siekio atsiskirti nuo Ispanijos.
„Visiems katalonams ir ispanams noriu pasakyti, kad toliau tikėtumėte ateitimi, nes autoritariniai svaičiojimai... niekada nesugriaus mūsų demokratinės valstybės ramybės ir harmonijos”, – sakė M.Rajoy per renginį Madride.
Antradienį Katalonijos valdančioji separatistų koalicija pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nepaisant Madrido nepritarimo regione įvyktų referendumas dėl nepriklausomybės.
Katalonija, turtingas šiaurės rytinis Ispanijos regionas, turi 7,5 mln. gyventojų, kurie didžiuojasi savo katalonų kalba ir kultūra. Šis regionas nuo 2010 metų siekia galimybės organizuoti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.
Katalonijos valdančiosios koalicijos įstatymų leidėjai sakė, kad regionas „tučtuojau“ paskelbs nepriklausomybę, jei rinkėjai spalio 1 dieną numatytame plebiscite pasisakys už atsiskyrimą.
Katalonijos valdančiosios koalicijos įstatymų leidėjai sakė, kad regionas „tučtuojau“ paskelbs nepriklausomybę, jei rinkėjai spalio 1 dieną numatytame plebiscite pasisakys už atsiskyrimą.
Jei laimės nepriklausomybės priešininkų stovykla, regione bus skelbiami nauji rinkimai, nurodė įstatymų leidėjai.
Pateiktu įstatymo projektu siekiama atsieti regioną nuo Ispanijos teisinės sistemos. Tokiu būdu tikimasi užkirsti kelią centrinei valdžiai kelti kokias nors teisines kliūtis organizuoti referendumą.
Katalonijos parlamentas, kuriame separatistai turi daugumą, dėl šio įstatymo projekto balsuos rugpjūčio pabaigoje.
Katalonai – pasidaliję
Katalonijos separatistų stovyklai priklausantys politikai ne vienerius metus stengėsi užsitikrinti Ispanijos centrinės vyriausybės sutikimą Škotijos pavyzdžiu organizuoti plebiscitą dėl nepriklausomybės.
Škotų rinkėjai 2014 metais vykusiame referendume, kuris buvo organizuotas gavus Londono sutikimą, pasisakė prieš atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės.
Madridas griežtai nepritaria tokio plebiscito organizavimui, argumentuodamas, kad dėl to kiltų pavojus Ispanijos vienybei.
Ša lies Konstitucinis Teismas anksčiau panaikino Katalonijos parlamento priimtą rezoliuciją, raginančią surengti referendumą.
Teismas taip pat įspėjo išrinktus Katalonijos pareigūnus, kad jie sulauks teisinių pasekmių, jei imsis kokių nors žingsnių organizuoti tokį balsavimą.
Teismas taip pat įspėjo išrinktus Katalonijos pareigūnus, kad jie sulauks teisinių pasekmių, jei imsis kokių nors žingsnių organizuoti tokį balsavimą.
Savo ruožtu gynybos ministrė Maria Dolores de Cospedal antradienį netiesiogiai pagrasino Katalonijai, priminusi, kad ten esančios šalies karinės pajėgos yra pasirengusios ginti demokratiją ir Konstituciją bei „mūsų valstybės teritorinį vientisumą ir suverenitetą“. Tiesa, ministrė konkrečiai Katalonijos nepaminėjo.
Patys katalonai nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję į dvi apylyges stovyklas.
Remiantis neseniai atliktu viešosios nuomonės tyrimu, prieš nepriklausomybę pasisako maždaug 48,5 proc. regiono gyventojų, už atsiskyrimą – 44,3 procento. Tačiau aiški dauguma katalonų pageidauja plebiscito šiuo klausimu, kad jis būtų išspręstas kartą ir visiems laikams.
Katalonijos vyriausybę taip pat drasko vidaus nesutarimai šiuo klausimu, jai nerandant būdo, kaip garantuoti tokio balsavimo legitimumą, jei jis galiausiai būtų organizuotas ignoruojant Madrido nepritarimą.
Katalonijoje, be kita ko, net nėra regioninės rinkimų institucijos, kuri būtų atsakinga už referendumo organizavimą. Be to, iki šiol nepavyko rasti patikimų kompanijų, kurios aprūpintų balsadėžėms.
Be Konstitucinio Teismo teisinių draudimų, centrinė vyriausybė taip pat pagrasino imtis sankcijų prieš valstybės tarnautojus, jei šie padės organizuoti referendumą dėl nepriklausomybės, ir įspėjo verslininkus prie to neprisidėti.
