Prie Toronto universiteto įkurta visuomeninė kibernetinio saugumo organizacija „Citizen Lab“ praėjusią savaitę pranešė, kad po 2017 metų nesėkmingo katalonų bandymo paskelbti nepriklausomybę „Pegasus“ šnipinėjimo programos taikiniais tapo daugiau kaip 60 asmenų, siejamų su Katalonijos separatistiniu judėjimu.
Tarp asmenų, tapusių prieštaringai vertinamos Izraelyje sukurtos šnipinėjimo programos taikiniais, buvo išrinkti pareigūnai, įskaitant dabartinius ir buvusius Katalonijos regiono lyderius.
„Būsime atskaitingi“, – sakė P.Sanchezas per parlamento debatus.
Tai buvo buvo pirmi vieši premjero komentarai dėl įtariamo sekimo.
„Tai rimtas klausimas, reikalaujantis rimtų atsakymų“, – pridūrė P.Sanchezas.
Dėl šių įtarimų kilo įtampa tarp P.Sanchezo kairiųjų mažumos koalicinės vyriausybės ir Katalonijos kairiosios respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC). Vyriausybei reikalinga ERC parama parlamente įstatymams priimti.
ERC grasina atšaukti paramą vyriausybei. Ketvirtadienį parlamentas turi balsuoti dėl didžiulio finansinės pagalbos paketo, skirto padėti šeimoms ir įmonėms, nukentėjusioms nuo sparčiai augančios infliacijos.
P.Sanchezas atidėjo ketvirtadienį planuotą kelionę į Moldovą ir penktadienį numatytą vizitą į Lenkiją.
Sekmadienį vyriausybė pranešė, kad bus pradėtas tyrimas dėl „Pegasus“ reikalo.
„Didžiausias sekimo skandalas“
Tačiau Katalonijos lyderis Pere Aragonesas trečiadienį sakė, kad vyriausybės pažadų nepakanka, ir paragino atsistatydinti gynybos ministrę Margarita Robles, kuri prižiūri šalies žvalgybos aparatą.
Ji „negali likti savo poste ir prižiūrėti, kaip sprendžiamas didžiausias per pastaruosius dešimtmečius sekimo skandalas“, sakė P.Aragonesas.
Vyriausybė nepaneigė ir nepatvirtino, ar naudoja „Pegasus“ arba panašias šnipinėjimo programas, tik nurodė, kad bet koks sekimas vykdomas prižiūrint teisėjams.
P.Sanchezas pažadėjo „maksimalų skaidrumą“, nurodęs, kad dokumentai gali būti išslaptinti, siekiant padėti tyrimui dėl įtariamo šnipinėjimo.
Tuo pat metu premjeras gynė Ispanijos žvalgybos tarnybą CNI, tvirtindamas, kad viskas, ką ji darė, buvo vykdoma „kruopščiai ir griežtai, laikantis įstatymų“.
„Citizen Lab“ daugiausiai dėmesio skiria žmogaus teisių pažeidimams, daromiems pasitelkiant aukštąsias technologijas.
Pasak organizacijos, ji negali tiesiogiai susieti vyriausybės su sekimo operacijomis, tačiau netiesioginiai įrodymai rodo, kad su šnipinėjimu gali būti susiję Ispanijos pareigūnai.
Katalonų separatistai įsitikinę, kad už tai atsakinga Ispanijos žvalgybos tarnyba.
Populiariausias Ispanijos dienraštis „El Pais“ antradienį pranešė, kad CNI turėjo teismo leidimą šnipinėti katalonų separatistų veikėjus, be to, buvo sekama mažiau žmonių, nei tvirtina „Citizen Lab“.
Ispanijos šiaurės rytinis Katalonijos regionas kelerius metus buvo politinės krizės tarp separatistų, kontroliuojančių vykdomąją valdžią bei regioninį parlamentą, ir Madrido centrinės vyriausybės židinys.
Įtampa kiek atlėgo, P.Sanchezo vyriausybei 2020 metais pradėjus dialogą su regiono valdžia ir praeitais metais suteikus malonę devyniems nepriklausomybės judėjimo lyderiams.
