Tai būtų didelis pokytis po penkerių kairiojo sparno vyriausybės valdymo metų.
Visuomenės apklausos rodo, kad dešinieji prieš rinkimus turi pranašumą, ir tai reiškia galimybę, kad kitoje Ispanijos vyriausybėje dirbs neofašistų partija. Kraštutiniai dešinieji Ispanijoje nėra valdę nuo perėjimo prie demokratijos po buvusio diktatoriaus Francisko Franco mirties 1975 metais.
Nemanoma, kad kuri nors partija gaus absoliučią daugumą, tad rinkėjai iš esmės rinksis kitą kairiųjų valdančiąją koaliciją arba dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų valdžią.
Vienoje stovykloje yra pagal populiarumą pirmaujanti centro dešinės Liaudies partija (PP) ir kraštutinių dešiniųjų „Vox“. Jos būsimus rinkimus vadina galimybe užbaigti „sančizmą“ – esą diktatūriškus socialistų premjero Pedro Sanchezo metodus, kairiųjų radikalią ideologiją ir vyriausybės melą.
Kitoje stovykloje yra socialistai ir naujas judėjimas „Sumar“, suvienijęs 15 mažų kairiųjų partijų. Jie įspėja, kad dešiniųjų atvedimas į valdžią keltų grėsmę po F.Franco Ispanijoje įvykusiems pokyčiams.
P.Sanchezas pirmalaikius rinkimus sušaukė kitą dieną po to, kai jo Ispanijos socialistų darbininkų partija ir koalicijos partnerė, maža kraštutinių kairiųjų „Unidas Podemos“, gegužės 28-ąją patyrė nesėkmių vietos ir regionų valdžios rinkimuose.
Prieš tai P.Sanchezas tvirtino, kad užbaigs savo ketverių metų kadenciją, ir tai reiškė, kad rinkimai turėjo vykti gruodį. Tačiau po pralaimėjimo gegužę premjeras pasakė, jog būtų teisinga, jei ispanai nedelsdami nuspręstų šalies politinę ateitį.
Sunku numatyti
PP vietos ir regionų rinkimuose gavo daugiausiai balsų ir galėjo valdyti beveik visuose miestuose ir regionuose. PP ir „Vox“ sutarė valdyti drauge maždaug 140 miestuose, o jų drauge valdomų regionų skaičius padidėjo nuo vieno iki trijų.
Socialistai ir kitos kairiųjų partijos, atlaikiusios pradinį šoką, persigrupavo ir kažkiek atsigavo, todėl sekmadienio rinkimų rezultatus sunku numatyti.
PP ir „Vox“ vyriausybė reikštų, kad dar viena ES narė tvirtai pasuko politinio spektro dešinėn. Tokia tendencija pastaruoju metu buvo stebima Švedijoje, Suomijoje ir Italijoje. Tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija susirūpino dėl to, ką toks pokytis gali reikšti ES imigracijos ir klimato politikai.
Dvi pagrindinės Ispanijos kairiųjų partijos pasisako už dalyvavimą ES. Dešiniųjų stovykloje PP yra už ES, bet „Vox“ – ne.
Rinkimai vyks Ispanijai šį pusmetį pirmininkaujant ES. P.Sanchezo nesėkmė rinkimuose reikštų, kad pirmininkavimą blokui gali perimti PP.
Rinkimų kampanijos metu dominavo drabstymasis purvais. Kairieji ir dešinieji kaltino vieni kitus melavimu apie savo politiką ir praeities darbus.
PP pavyko sukelti abejonių P.Sanchezo garbingumu, atkreipus dėmesį į daugelį jo pozicijos pasikeitimų ir jo aljansus su mažomis regioninėmis separatistinėmis partijomis.
Kairieji stengėsi įtikinti rinkėjus, kad dešiniųjų pergalė nublokštų Ispaniją atgal ištisus dešimtmečius, kalbant apie socialinę pažangą.
Beveik visos apklausos rodo, kad užtikrintai pirmauja PP ir kad varžybose dėl trečios vietos „Vox“ lenkia „Sumar“. Tačiau 30 proc. rinkėjų sakė esą dar neapsisprendę, už ką balsuoti.
Kadangi rinkimai vyks per vasaros įkarštį, milijonai rinkėjų tikriausiai bus išvykę iš savo apylinkių atostogauti, tačiau labai padaugėjo prašymų dėl balsavimo paštu ir pareigūnai prognozuoja 70 proc. rinkėjų aktyvumą.
