Skurdžia ispanų kalba jie gliaudo savo kolegų – 35-erių Deivido ir 36-erių Ruslano – gyvenimus. Praėjusį trečiadienį pastarieji mirė viename iš apleistų Valencijos pastatų. „Jie buvo geri žmonės, bet krizė neatleidžia niekam“, – kolegas prisimena trys lietuviai.
Anot jų, Deividas ir Ruslanas „dideliais kiekiais gėrė visų rūšių alkoholinius gėrimus bet kuriuo paros laiku.“ Tačiau šaltas pirmadienio rytas jiems buvo lemtingas. Kaip parodė skrodimas, vyrai gėrė metanolį, kuris paprastai naudojamas kaip tirpiklis ar degalai, rašo Ispanijos portalas lasprovincias.es. Pasak portalo, tai, kad nebrangiai kainuojantį metanolį benamiai ir narkomanai vartoja kaip alkoholio pakaitalą, nėra naujiena. Tiesa, kai kurie bando sušvelninti jo efektą atskiesdami vandeniu ar kitais gėrimais.
Sveikatos apsaugos institucijos yra kategoriškos: „Šio produkto vartojimas sukelia pilvo skausmus, sąmonės netekimą ir vėmimą. Natūralu, kad – ir mirtį“. Būtent taip antradienį nutiko dviem lietuviams.
Tiek Deivido, tiek Ruslano gyvenimas buvo sunkus. Neturėjo jie nei tikslų, nei vilties. „Jie neteko laikinų darbų. Be dokumentų, be pinigų jie būdavo verčiami dirbti kaip šunys“, – pasakoja jų kolegos.
Ruslano gyvenime buvo moteris vardu Daiva, kuri buvo pateko į ligoninę dėl apsinuodijimo etilo alkoholiu. Medikai neatskleidžia, ar ji gėrė metanolį.
Žmona ir sūnus – Lietuvoje
Deividas – iš Panevėžio. „Ten jis paliko žmoną ir sūnų“, – pasakojo jo kolegos. Anot jų, panevėžietis Deividas buvo geras žmogus. Ispanijoje gyveno ketverius metus. Kai reikalai šalyje buvo geresni, dirbo laukuose, skynė apelsinus.
Ruslanas – klaipėdietis. Jo mama tebegyvena Klaipėdoje. Ruslano istorija panaši į Deivido: skynė apelsinus, dirbo statybose, galiausiai atsidūrė tiesiog gatvėje. Ketverius metus išbuvo su savo 36-erių drauge Daiva, dviejų sūnų ir vienos mergaitės motina. Moteris rinko mandarinus ir apelsinus, tvarkė namus, o pasibaigus darbo sutarčiai, „pradėjo gerti vis daugiau ir daugiau.“
„Jų gyvenimas buvo labai sunkus“, – pripažino Romualdas, Slava ir Dimitrijus. Vis dėl to jų gyvenimą praskaidrindavo vienas džiaugsmas – ugniagesių išgelbėta kalytė vardu Chica („mergaitė“ – liet.)
„Šaltis? To, kas čia yra, negalima vadinti šalčiu, – sako Dimitrijus. – Lietuvoje iš tikrųjų šalta, čia žmonės miršta nuo jo.“
Į klausimą, kodėl nepasiduoda ir negrįžta į savo šalį, jei Ispanijoje taip blogai, Dimitrijus atsako pavyzdžiu: „Visą gyvenimą dirbęs ir į pensiją išėjęs asmuo Lietuvoje gauna apie 150 eurų, o už butą sumoka – 100. Galiausiai turi eiti vogti, kad galėtų išgyventi, nors visą gyvenimą buvo geras žmogus.“
Anapilin išėjusių lietuvių kolegos dabar turi tris problemas: Ruslano draugė Daiva, šuo Chica ir galvosūkis, kaip parsiųsti mirusių lietuvių kūnus į Lietuvą. Ketvirtadienį jie aplankė Daivą ligoninėje, nunešė braškių, bananų ir persikų – bent šiek tiek palengvins jos sielvartą.
