Visuomenės parama vyriausybei išblėso dėl pašlijusios ekonomikos ir didėjančio nedarbo, o nepasitenkinimas liejamas gatvėse per masinius protestus, kurie tampa valdantiesiems bloga lemiančiu ženklu prieš ateinančiais metais vyksiančius parlamento rinkimus.
Suskaičiavus 99,8 proc. balsų paaiškėjo, kad socialistus palaikė tik 27,79 proc. balsavusiųjų ir kad tokių buvo dviem milijonais mažiau negu konservatyvios Liaudies partijos šalininkų, kurių balsai sudarė 37,54 proc.
„Balsavimo rezultatai rodo, kad Socialistų partija aiškiai pralaimėjo šiandienos rinkimus. Patyrėme didelį nuosmukį, palyginti su (padėtimi) prieš ketverius metus“, – pareiškė premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero.
Jis pridūrė, kad šiuo rezultatus nulėmė trejus metus trukusi ekonomikos krizė, taip pat pažadėjo, kad nebesieks būti perrinktas.
„Ji sunaikino tūkstančius darbo vietų. Ši krizė smarkiai paveikė piliečių nuotaikas. Žinau, jog daug ispanų patiria didelius sunkumus ir baiminasi dėl savo ateities, – premjeras sakė spaudos konferencijoje. – Neabejotina, kad šiandien jie išreiškė savo nepasitenkinimą.“
Tačiau premjeras atsisakė svarstyti pirmalaikių rinkimų galimybę, žadėdamas vykdyti reformas, kurios turėtų stabilizuoti ekonomiką ir padidinti darbo vietų skaičių iki šios vyriausybės darbo pabaigos.
Dideliu pažeminimu socialistams tapo pralaimėjimai jų tradicinėse tvirtovėse – Sevilijoje ir Barselonoje. Pastarojo miesto taryboje socialistai dominavo nuo pirmųjų savivaldos rinkimų 1979 metais, kurie buvo surengti praėjus ketveriems metams po diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties.
Apie 65 proc. iš 34 mln. balso teisę turinčių piliečių išreiškė savo valią, rinkdami 8 116 merų, 68,4 tūkst. miestų tarybų narių ir 824 delegatus į 13 iš 17 pusiau autonominių regionų parlamentų.
Socialistai buvo sutriuškinti visuose regionuose, kuriuose vyko vietos parlamentų rinkimai, įskaitant jų buvusią tvirtovę Kastiliją-La Mančą, tačiau tikriausiai išlaikys savo rankose Estremadūrą, suformavę kairiojo sparno koaliciją.
Daugybė demonstrantų rinkosi sausakimšose aikštėse nuo Barselonos iki atostogų rojaus Maljorkos salos, protestuodami prieš didžiųjų Ispanijos partijų kursą, esą vedantį ekonomikos žlugimo link.
Šių neramumų židiniu tapusioje plastikine plėvele dengtoje protestuotojų stovykloje, įrengtoje Madrido centrinėje Saulės Vartų aikštėje, tūkstančiai žmonių reiškė nepasitenkinimą sekmadienio vakarą, o aktyvistai tvirtino nesitrauksiantys bent iki gegužės 29 dienos.
Spontaniškos protesto akcijos, organizuojamos nuo gegužės 15 dienos, naudojant socialinius tinklus „Twitter“ ir „Facebook“, buvo didžiausios Ispanijoje nuo nekilnojamojo turto burbulo sprogimo 2008 metais, dėl kurio buvo prarasta milijonai darbo vietų.
