Tai pirmoji specifinė priemonė, kurios imtasi po to, kai Katalonijos regioninis parlamentas balsavo už nepriklausomybės paskelbimą. Ispanijos premjeras Mariano Rajoy taip pat pranešė paleidžiantis Katalonijos parlamentą, nušalinantis jo vadovą ir nustatantis naujų rinkimų datą.
Kaip skelbia BBC, demonstracijos už ir prieš Katalonijos nepriklausomybę tęsėsi ir naktį iš penktadienio į šeštadienį. Dar daugiau jų tikimasi sulaukti šeštadienį. Viena iš jų – „už Ispanijos vienybę ir konstituciją“ – bus surengta Madride.
Krizė įsiplieskė Katalonijos lyderiams nusprendus surengti referendumą dėl nepriklausomybės, nepaisant to, kad Ispanijos Konstitucinis teismas buvo paskelbęs jį neteisėtu.
Rytą pasitiko tiesiogiai valdoma Madrido
Katalonijos gyventojai šeštadienį atsibudo Madrido tiesioginio valdymo sąlygomis, Ispanijos premjerui ėmusis drastiškų priemonių užkardyti šio regiono separatistinius užmojus – praėjus kelioms valandoms po oficialaus nepriklausomybės paskelbimo buvo atstatydinti katalonų lyderiai ir paleistas parlamentas.
Dramatiškai aštrėjant politinei krizei, sukėlusiai nerimą Ispanijoje ir visoje Europoje, ministras pirmininkas Mariano Rajoy taip pat nusprendė, kad gruodžio 21-ąją Katalonijoje bus surengti pirmalaikiai rinkimai, siekiant „atkurti normalią padėtį“ maištingame regione.
Dabar bus įdėmiai stebima, ar katalonų separatistinė vyriausybė sutiks pasitraukti, ar nepriklausomybės šalininkai įvykdys savo grasinimą taikiai priešintis Madrido paskelbtam valdžios perėmimui.
Penktadienį Barselonoje ir kituose Katalonijos miestuose tūkstančiai žmonių šventė savo regiono parlamento sprendimą palaikyti nepriklausomybę, priimtą 70 balsų prieš 10 ir dar dviem deputatams susilaikius 135 vietų parlamente. Prieš atsiskyrimą nusistačiusios opozicijos deputatai balsavimą boikotavo ir paliko parlamento salę.
Demonstrantai Barselonoje džiaugsmingai šaukė „Nepriklausomybė!“, kai buvo paskelbti balsavimo rezultatai. Separatistai įstatymų leidėjai irgi džiūgavo, plojo ir glėbesčiavosi, po to užtraukė Katalonijos himną.
Tačiau kiti niūriai prognozavo, kad, jų nuomone, šis žalingas ir neteisėtas balsavimas sukels skaudžių pasekmių.
„Užmirštame dalį žmonių – daugumą – kurie neturėjo galimybės nuspręsti“, – sakė 34 metų prekiautojas Josepas Reina.
Baimė dėl galimų neramumų
Madrido sprendimas perimti Katalonijos valdžios galias tikriausiai supykdys daugelį iš 7,5 mln. šio regiono gyventojų. Jie iki šiol naudojosi nemaža autonomija – regiono vyriausybė kontroliavo savo švietimą, sveikatos apsaugą ir teisėsaugą.
Centrinė vyriausybė regiono autonomiją suvaržė pirmąkart nuo 1939–1975 metų diktatoriaus Francisco Franco represinio valdymo.
Nepriklausomybės šalininkai buvo perspėję, kad priešinsis laikinoms priemonėms, paskelbtoms remiantis Ispanijos konstitucijos 155-uoju straipsniu, pirmąkart pritaikytu maištingam regionui sutramdyti.
„Nepabūgsime nei Rajoy autoritarizmo, nei 155-ojo straipsnio“, – per „Twitter“ paskelbė kraštutinė kairioji partija „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP), Katalonijos lyderio Carleso Puigdemont'o sąjungininkė.
Pasipriešinimas gali pasireikšti gatvių protestais ir streikais. Tokių priemonių jau buvo griebtasi po spalio 1-ąją įvykusio uždrausto referendumo dėl nepriklausomybės, aptemdyto policijos smurto, kai centrinė valdžia mėgino neleisti žmonėms balsuoti.
Katalonų lyderiai surengė šį nereguliuojamą referendumą, uždraustą Konstitucinio Teismo, ir tvirtino, kad jis suteikė mandatą skelbti nepriklausomybę, nes tokiam žingsniui pritarė 90 proc. balsavusiųjų. Vis dėlto plebiscite dalyvavo tik 43 proc. balso teisę turėjusių žmonių.
Politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ Europos reikalų analitikas Federico Santi perspėjo, kad gali įvykti „rimtesnių susirėmimų tarp nacionalinės policijos ir nepriklausomybę palaikančių aktyvistų“. Ši prognozė atitinka daugelio nuogąstavimus.
Regiono parlamentui paskelbus nepriklausomą respubliką Katalonijos lyderis C. Puigdemont'as ragino aktyvistus taikiu būdu „išlaikyti momentą“.
Madrido vyriausybė savo ruožtu taip pat nusprendė atleisti Katalonijos regioninės policijos (Mossos d'Esquadra) direktorių ir uždaryti katalonų vyriausybės atstovybes Madride bei Briuselyje.
Planuojama, kad vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria šeštadienį susitiks su centrinės vyriausybės pareigūnais, turinčiais perimti vadovavimą Katalonijos regioninėms ministerijoms.
Ispanijos vyriausybė sulaukė nesvyruojančio palaikymo iš savo sąjungininkų Europoje ir Jungtinėse Valstijose.
Europos Sąjungai nacionalistinės ir separatistinės nuotaikos kelia ypatingą nerimą, ypač po Didžiosios Britanijos pernai priimto dramatiško sprendimo pasitraukti iš Bendrijos.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad Madridas „išlieka mūsų vienintelis pašnekovas“ Ispanijoje.
Vis dėlto jis paragino Madridą elgtis santūriai.
„Tikiuosi, kad Ispanijos vyriausybė pasirinks argumentų jėgą, o ne jėgos argumentą“, – sakoma jo tviterio žinutėje.
