Pasak PSO, atvejai, kai Kinijoje nebuvę asmenys užsikrėtė koronavirusu, gali būti „ledkalnio viršūnė“.
Profesorius Gabrielis Leungas „The Guardian“ sakė, kad esminis klausimas – nustatyti „ledkalnio“ dydį ir formą.
Dauguma ekspertų mano, kad vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo gali perduoti virusą maždaug 2,5 žmogaus. Taip esą galėtų užsikrėsti 60–80 proc. populiacijos.
„60 proc. pasaulio populiacijos yra siaubingai didelis skaičius“, – portalui „The Guardian“ sakė G.Leungas.
Net jei mirtingumas siekia 1 proc., o, pasak G.Leungo, tai įmanoma įskaičiuojant švelnesnius atvejus, mirčių skaičius vis tiek būtų milžiniškas.
Pakeliui į PSO susitikimą G.Leungas sakė, kad labai svarbu išsiaiškinti, ar drastiškos priemonės, kurių ėmėsi Kinija, jog užkirstų kelią ligos plitimui, veikia. Jei taip, ir kitos šalys turėtų pagalvoti apie jų taikymą.
„Ar 60–80 proc. pasaulio populiacijos užsikrės? Galbūt ne. Galbūt tai ateis bangomis. Galbūt virusas susilpnins savo mirtingumą, nes, nužudydamas visus savo kelyje, jis pats bus nužudytas“, – teigė profesorius.
PSO įspėjimai
„Kadangi 99 proc. [užsikrėtimo] atvejų yra Kinijoje, tai visų pirma išlieka ekstremalia padėtimi šiai šaliai, bet taip pat keliančia labai grėsmingą pavojų likusiam pasauliui“, – Ženevoje sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Per dvi dienas truksiantį forumą apie 400 mokslininkų apžvelgs šio viruso pernašos mechanizmus ir galimybes sukurti vakcinų.
„Svarbiausia – sustabdyti protrūkį ir išgelbėti gyvybes. Su jūsų pagalba galime dabar kartu tai padaryti“, – pridūrė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Virusas, pirmąkart aptiktas Kinijoje gruodžio 31 dieną, nusinešė jau daugiau kaip tūkstantį žmonių gyvybių. Nuo protrūkio pradžios juo užsikrėtė daugiau kaip 42 tūkst. žmonių; liga išplito maždaug 25 šalyse.
Konferencijos dalyviai taip pat diskutuos apie viruso kilmės šaltinį. Manoma, kad jis išsivystė šikšnosparnių organizme, bet žmonėms buvo perneštas per kitus gyvūnus, galbūt skujuočius arba gyvates.
Nuo viruso, galinčio sukelti ūmų kvėpavimo takų sutrikimą, kol kas nėra jokio specifinio gydymo arba vakcinos.
Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, ne kartą raginęs paveiktas šalis dalytis turima informacija, dar kartą pakvietė laikytis pasaulinio „solidarumo“.
„Tai ypač aktualu dalijantis mėginiais ir [genomo] sekomis. Kad įveiktume šį protrūkį, mums reikia atviro ir nešališko dalijimosi, remiantis sąžiningumo ir lygybės principais“, – pažymėjo jis.
„Tikimės, kad vienas šio susitikimo rezultatų bus sutartas tyrimų planas, kurio laikytųsi tyrėjai ir donorai“, – nurodė PSO vadovas.
Kelios bendrovės ir institutai Australijoje, Kinijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Valstijose skuba sukurti vakciną, nors paprastai toks procesas trunka ne vienus metus.
Viena tyrėjų grupė Jungtinėje Karalystėje antradienį nurodė pradedantys savo eksperimentinės vakcinos bandymus su gyvūnais.
Londone veikiančio Imperijos koledžo tyrėjai sakė, kad jų pagrindinis tikslas – sukurti veiksmingą ir saugią priemonę, galinčią iki šių metų pabaigos padėti sustabdyti į ūmaus kvėpavimo takų sindromo (SARS) sukėlėją panašaus viruso plitimą.
Paklausti, ar Taivano mokslininkams bus leista dalyvauti Ženevoje prasidėjusioje konferencijoje, PSO pareigūnai atsakė, kad jie galės dalyvauti virtualiai, kaip ir jų kolegos iš kitų Kinijos dalių.
PSO nepalaiko tiesioginių ryšių su Taivanu ir pripažįsta tik Pekino vyriausybę, bet taivaniečiams dažnai būdavo leidžiama dalyvauti organizacijos metinėse konferencijose ir kituose susitikimuose stebėtojų teisėmis.
Tačiau pastaraisiais metais tokie santykiai buvo įšaldyti, Pekinui pereinant prie vis karingesnės pozicijos demokratinio Taivano, kurį jis laiko savo teritorija, atžvilgiu.
