Kinija netrukus pareiškė turinti „neginčijamą suverenitetą“ šiame rife po to, kai Filipinų laivas paliko teritoriją.
Pekinas „turi neginčijamą suverenitetą (...) Sianbino rife ir gretimuose vandenyse“, – sakė Kinijos pakrančių apsaugos atstovas Liu Deyunas (Liu Dejunas), pavartodamas kinišką Sabinos seklumos pavadinimą,
Filipinų pakrančių apsaugos laivas „BRP Teresa Magbanua“ nuo balandžio buvo išmetęs inkarą Sabinos seklumoje, kad užtikrintų Manilos pretenzijas į šią teritoriją ir neleistų Kinijai jos užgrobti.
Pekinas ir toliau reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nors tarptautinis tribunolas nusprendė, kad jo teiginiai neturi teisinio pagrindo.
Pastaruoju metu Filipinų ir Kinijos laivai bent tris kartus susidūrė netoli Sabinos seklumos, esančios už 140 km į vakarus nuo Filipinų Palavano salos ir už 1 200 km nuo artimiausios didesnės Kinijos sausumos teritorijos – Hainano salos.
Per vieną iš susidūrimų buvo apgadintas laivo „Teresa Magbanua“ kapitono tiltelis ir viršvandeninis bortas.
„Dislokacijos metu (...) laivą apsupo didesnės pažeidėjų flotilės, kovojo su nepalankiomis oro sąlygomis, o jo įgula turėjo tenkintis mažesnėmis kasdienėmis atsargomis“, – sekmadienį paskelbtame pareiškime teigė Nacionalinės jūrų tarybos pirmininko vykdomasis sekretorius Lucas Bersaminas (Lukas Bersaminas),
Jis pridūrė, kad „Teresa Magbanua“ „vykdė sargybos pareigas, nepaisant to, kad sėkmė atrodė mažai tikėtina“.
Praėjusį mėnesį Kinijos laivai užblokavo filipiniečių jūreivių aprūpinimo atsargomis misiją, todėl jiems labai trūko maisto ir kitų atsargų.
Šios savaitės pradžioje Filipinų ir Kinijos pareigūnai surengė aukšto lygio derybas jūrų klausimais, kuriose Pekinas pakartojo savo reikalavimą patraukti filipiniečių laivą.
Ši situacija primena 2012 metus, kai Pekinas perėmė Skarboro sąsiaurio – kito strateginio objekto, esančio maždaug už 240 km į vakarus nuo Filipinų pagrindinės Lusono salos – kontrolę.
Tada Manila po du mėnesius trukusios įtemptos priešpriešos jūroje atitraukė savo laivus.
