Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Išplautų milijardų tyrimas: didžiulė gėda Danijoje ir naujos detalės Estijoje

Tarptautinis tyrimas apie išplautų rusiškų pinigų keliones po Europos bankus ir toliau drebina politinę areną. Danijos vyriausybė neslepia, jog „Danske“ banko vaidmuo šioje situacijoje tapo nacionaline gėda, o didžiausia dalimi nešvarių pinigų „pasigirti“ galinčioje Estijoje jau bręsta griežtesni įstatymai.
„Danske“ bankas
„Danske“ bankas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Danijos premjeras Larsas Løkke Rasmussenas, kalbėdamas apie „Danske“ banko „šlovę“, pelnytą pirmiausiai Estijoje, žodžių į vatą nevynioja.

„Tai gėdinga“, – vietos televizijai TV2 sakė politikas.

Jis pabrėžia, kad Danija pastaraisiais metais imasi daugybės papildomų priemonių pinigų plovimo prevencijai, todėl 15min partnerių „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ bei „Novaja Gazeta“ gauti duomenys tik dar labiau šokiruoja.

„Pavyzdžiui, futbolo klubo finansininkas, norėdamas atidaryti sąskaitą banke, turi registruoti ir pateikti daugybę dokumentų. Kai tuo pačiu metu vyksta tokio masto pinigų plovimas – tai beprotiška“, – teigė Danijos premjeras.

Estijoje, kurios bankų sąskaitose prasisuko daugiau nei pusantro milijardo „Laundromat“ dolerių, taip pat bręsta politinės iniciatyvos. Vietos politikai siekia kelis kartus padidinti baudas bankininkams už pinigų plovimo prevencijos priemonių nesilaikymą. Šiuo metu maksimali bauda už tokio pobūdžio pažeidimus Estijoje siekia 32 tūkst. eurų. Lietuvoje skaičius dar kuklesnis – vos 6 tūkst. eurų.

Išaiškinti nauji pinigų gavėjai Estijoje

15min partneriai Estijoje „Postimees“ atskleidžia naujas detales apie kaimyninėje šalyje nusėdusius nešvarius rusiškus pinigus. Solidi dalis iš „Laundromat“ schemos atkeliavusių lėšų, kaip išaiškino Estijos žurnalistai, plaukė į labai įdomias rankas Rusijoje.

Nagrinėdami nutekėjusius „Laundromat“ duomenis, kuriuos iš anoniminio šaltinio gavo tiriamosios žurnalistikos centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) bei nepriklausomas Rusijos leidinys „Novaja Gazeta“, Estijos žurnalistai šįsyk pažvelgė ne į skandalo purtomą „Danske“ banką ar užsienyje registruotas įmones, kurioms nuplaukė didžioji dalis iš 1,58 mlrd. nešvarių eurų, prasisukusių per estiškas sąskaitas. Nauji pėdsakai atrasti nagrinėjant tokius pat pinigus gavusias Estijos bendroves.

Estijoje registruotoms įmonėms teko palyginti kukli dalis kaimyninėje šalyje prasisukusių „Laundromat“ pinigų – „tik“ 28 mln. dolerių. Įdomus sutapimas – dvi didžiausios pinigų gavėjos Estijoje registruotos kukliai atrodančiame name šiaurinėje Talino uosto dalyje. Šį pastatą valdo žinomas Estijos verslininkas Endelis Siffas.

Jis „Postimees“ teigė neturėjęs supratimo, kad per jo pastate registruotas įmones prasisuko milijonai abejotinos kilmės dolerių. Verslininkas taip pat teigė nenutuokęs, kad vienos iš įmonių – 16,4 mln. praplautų dolerių gavusios bendrovės „Green Rocha“ – gijos veda į Rusiją.

„Green Rocha“ savininkai – Rusijos piliečiai Olegas Roščinas ir Andrejus Dombrovskis. Kaip ketvirtadienį rašo „Postimees“, O.Roščinas turi labai spalvingą biografiją. Pavyzdžiui – teistumą už finansinius nusikaltimus ir keletą belangėje praleistų metų. Tiesa, pats O.Roščinas aiškina buvęs pakištas savo verslo partnerių ir „atsėdėjęs“ už nusikaltimą, kurio nepadarė.

Antra didžiausia pinigų gavėja Estijoje – bendrovė „SRG Finance“, valdoma Latvijoje registruotos įmonės „UBX Consult“. Ji gavo apie 6,3 mln. „Laundromat“ dolerių.

Abiem Estijos įmonėms abejotinos kilmės pinigai plaukė mokėjimo paskirtyje nurodant statybines medžiagas ar įrangą. Abi įmonės tokių prekių negamina – jos užsiima pervežimais.

Buvęs „SRG Finance“ valdybos narys Heiti Raagas „Postimees“ teigė, jog šie pinigai galėjo nesukelti įtarimų – mat dirbant su Rusijos rinka, kitose šalyse registruotos labai įmonės dažnai naudojamos kaip atsiskaitymo instrumentai. Lygiai tą patį 15min pasakojo ir Lietuvos logistikos įmonės, atsidūrusios „Laundromat“ pinigų gavėjų sąraše.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?