Kalbėdama apie tokius ženklus, prof. M.Šešelgytė tvirtino, kad daugiausia nejaukumo sukelia ne EP rinkimų rezultatai, bet tai, kokias projekcijas iš jų galima brėžti žvelgiant į nacionalinius rinkimus.
„Europos Parlamento rinkimų rezultatai yra daugiau mažiau geri. Tačiau tos tendencijos, kurios gali susiprojektuoti į nacionalinių parlamentų rezultatus, jau turėtų įtakos iš tiesų kai kurių valstybių interesams ir sprendimams. Ir tie sprendimai nebūtinai gali būti mums labai palankūs“, – dėstė politologė.
Anot jos, bendrai nerimą kelia radikalėjimo tendencija, radikalios dešinės kilimas ir populistinių jėgų augimas. O ypač nesmagu dėl to, kad toks radikalėjimas vyksta didelėse ir didelę galią Europoje turinčiose valstybėse, pirmiausia kalbant apie Prancūziją ir Vokietiją. Pastarosios EP turi daugiausia vietų – 96 ir 81 parlamentarą atitinkamai.
Paklausta apie Lietuvoje garsiai linksniuotą rinkėjų pasyvumą EP rinkimuose bei paradoksą, kuomet lietuviai apklausose yra vieni didžiausių ES rėmėjų, tačiau prireikus rinkti EP, balsuoti ateina tik nedidelė dalis, prof. M.Šešelgytė teigė, kad daliai šalies gyventojų eiti balsuoti kas kelias savaites galbūt pasirodė neįprasta ir varginantis dalykas. Tačiau kita pasyvumo priežastis, anot jos, slypi visai kitur.
„Gali būti, kad Lietuvos piliečiai nemato Europos Parlamento kaip labai rimtos, mūsų gyvenimui įtaką darančios institucijos. Europos Sąjungoje daug sprendimų priimama valstybių narių, Europos Komisija labiau matoma, nes turi įstatymų iniciatyvos teisę, labai daug pasiūlymų eina iš Komisijos. O Europos Parlamentas lietuviams dar yra menkiau suprantamas darinys, toliau nuo Lietuvos, tad dalis žmonių, matyt, galvoja, kad neverta eikvoti laiko dėl institucijos, kuri, jų manymu, yra jiems nereikšminga“, – svarstė prof. M.Šešelgytė.
Komentuodama, kokią dalį atsakomybės už Lietuvos rinkėjų pasyvumą EP rinkimuose prisiima patys politikai ir EP dirbantys europarlamentarai, politologė teigė, kad tai nėra vien tik Lietuvai būdingas fenomenas.
„Jeigu pasižiūrėtume, kiek apskritai europarlamentarų dirba rimtus darbus, santykinai iš viso Europos Parlamento, tai ko gero ne tik mūsų, bet ir kitų valstybių europarlamentarai galėtų susilaukti didelės kritikos“, – akcentavo VU TSPMI profesorė.
Pasak jos, taip pat reikėtų prisiminti ir tai, kad dažnai žmonės tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse pajuokauja, kad į EP siunčiami tie politikai, kurie nacionalinėje valdžioje nebereikalingi. Neva deleguojami keliantys per daug bangų, todėl geriau, kai jų nėra.
„Vis dėlto, daugiausia, matyt, lemia pačios institucijos nereikšmingumas mūsų piliečių akyse, nei europarlamentarų konkretūs veiksmai. Nes ką gali europarlamentaras padaryti tokio, kad būtų artima paprastam Lietuvos piliečiui? Temos, kurios yra ten svarstomos, vėlgi nėra tokios kasdienės ir aiškiai suprantamos, kaip nacionaliniuose parlamentuose. Tad netikėjimas, kad europarlamentarai gali ką nors pakeisti, yra viena iš priežasčių, kodėl Europos Parlamentas Lietuvos piliečiams nėra labai svarbi institucija“, – teigė politologė.
Savo ruožtu 15min vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, komentuodamas įvykusių EP rinkimų rezultatus ir atsakydamas į klausimą apie didelę politinę fragmentaciją mandatus pelniusių europarlamentarų gretose Lietuvoje, tvirtino, kad iš dalies dėl to kaltas būtent mažas rinkėjų aktyvumas.
„Tai reiškia, kad ypač tokios partijos, kaip, tarkim, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, turi ribotą, bet gana lojalų rinkėjų kiekį ir esant mažesniam rinkėjų aktyvumui to pakanka peržengti 5 proc. kartelę. Šiai partijai Seimo rinkimuose tikrai bus sudėtingiau peržengti tą pačią kartelę, vien dėl to, kad ateis daugiau žmonių“, – aiškino V.Beniušis.
Daugiau įžvalgų apie EP rinkimų rezultatus galima išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“. Ji rengiama remiant EP ir įgyvendinant projektą „Tavo balsas stiprina Europą“. Laidą veda komunikacijos specialistas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.
