Suprasti akimirksniu
- Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusijos pajėgos apšaudė didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę
- Elektrinėje kilo gaisras. Kilo baimė, kad gali įvykti branduolinė katastrofa, kurios pasekmės būtų jaučiamos dešimtmečius, kaip po 1986 m. Černobylio avarijos
- Ukrainos valdžios institucijos vėliau paskelbė, kad gaisras užgesintas, o reaktoriaus apgadinimai neturi įtakos bloko saugumui. Nuogąstavimai aprimo
- TATENA irgi patvirtino, kad radioaktyvių medžiagų nuotėkio nebuvo, o radiacijos lygis normalus
- Bet organizacija perspėja, kad karo veiksmai atominėse elektrinėse ir šalia jų kelia ypatingą pavojų
- Ekspertai sako, kad didžiausią grėsmę kelia ne galimas gaisras, o galimi energijos tiekimo sutrikimai, dėl kurių elektrinė turėtų remtis mažiau patikimais atsarginiais reaktoriais
- Radiacinės saugos centras Lietuvoje praneša, kad radiacinis fonas Lietuvoje dėl karinių veiksmų Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje nepakitęs, o meteorologinės sąlygos palankios – vėjas pučia nuo Lietuvos
Svarbiausi faktai apie Zaporižios atominę elektrinę
Zaporižios atominė elektrinė, statyta 1984-1995 m., yra didžiausia atominė elektrinė Europoje ir devinta pagal dydį elektrinė pasaulyje.
Ji turi šešis reaktorius, kurių kiekvieno galia siekia 950 MW. Bendra elektrinės galia siekia 5700 MW. Elektrinė sugeneruoja pakankamai energijos aprūpinti maždaug keturis milijonus namų.
Įprastais laikais ji patenkina maždaug vieną penktadalį Ukrainos elektros poreikio. Maždaug pusė elektros energijos, pagaminamos Ukrainos atominėse jėgainėse, pagaminama būtent Zaporižios elektrinėje.
Elektrinė stovi pietryčių Ukrainoje, Enerhodaro mieste, prie Kachovkos tvenkinio. Šis 230 km ilgio ir 25 km pločio plačiausioje vietoje tvenkinys – Dniepro upės dalis, susidaręs užtvenkus Dniepro upę Kachovkos hidroelektrinės užtvanka.
Nuo Donbaso regiono elektrinę skiria apie 200 km, nuo Kyjivo – apie 550 km.
Kas naktį įvyko elektrinėje?
Užėmusios strategiškai svarbų Chersono uostamiestį, Rusijos pajėgos persikėlė į teritoriją netoli Zaporižios ir vėlai ketvirtadienį puolė netoliese esantį Enerhodaro miestą, kad atvertų kelią į elektrinę.
Pasak Ukrainos institucijų pranešimų, penktadienį anksti ryte prie elektrinės esančioje mokymų bazėje kilo gaisras. Gaisrą sukėlė Rusijos pajėgų įvykdytas apšaudymas.
Pirmasis informaciją apie apšaudymą paskelbė elektrinės darbuotojas. Jis socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad Rusijos pajėgos šaudo į elektrinę.
Pasak darbuotojo, „didžiausioje atominėje elektrinėje Europoje kilo realus branduolinės grėsmės pavojus“.
Apie 2 val. 30 min. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino šią informaciją. Jis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Rusijos kariuomenė „iš visų pusių šaudo į Zaporižios AE, didžiausią atominę elektrinę Europoje. Gaisras jau prasidėjo“.
Jis paragino nedelsiant paskelbti paliaubas, kad ugniagesiai galėtų suvaldyti ugnį.
Po kurio laiko Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad radiacijos lygis elektrinėje yra „normų ribose“ ir kad sąlygos elektrinėje yra „normalios“. Pasak tarnybos, gaisras kilo pastate už atominės elektrinės ribų.
Vėliau tarnyba taip pat pranešė, kad trečiasis elektrinės reaktorius buvo atjungtas 2 val. 26 min. ir kad tik vienas iš šešių elektrinės reaktorių, ketvirtasis, vis dar veikia.
Dar vėliau tarnyba oficialiame feisbuko puslapyje parašė, kad po Rusijos išpuolio Zaporižios AE kilęs gaisras buvo užgesintas.
„06.20 val. užgesintas gaisras Zaporižios atominės elektrinės mokymo pastate Enerhodare. Nukentėjusiųjų ir sužeistųjų nebuvo“, – pranešė tarnyba.
Ukrainos valdžios pareigūnai penktadienį ryte teigė, kad „atominės elektrinės saugumas dabar yra užtikrinamas“.
Jėgainės atstovas spaudai Andrijus Tuzas Ukrainos televizijai sakė, kad ankstų penktadienio rytą sviediniai krito tiesiai į objektą ir padegė vieną iš šešių reaktorių. Iš pradžių ugniagesiai negalėjo prisiartinti prie liepsnų, nes buvo apšaudomi, sakė jis.
Vėliau penktadienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad Rusija perėmė atominę elektrinę.
Dar prieš išpuolį JT branduolinės priežiūros tarnybos direktorius Rafaelis Mariano Grossi įspėjo, kad TATENA yra „rimtai susirūpinusi“ dėl Rusijos pajėgų karinių operacijų, vykdomų taip arti.
„Itin svarbu, kad ginkluotas konfliktas ir veiksmai teritorijoje aplink Zaporižios atominę elektrinę ir bet kuriuos kitus Ukrainos branduolinius objektus jokiu būdu netrukdytų ir nekeltų pavojaus nei objektams, nei juose ir aplink juos dirbantiems žmonėms“, – anksčiau šią savaitę sakė jis.
Kas galėjo ir vis dar gali įvykti?
Nukentėjęs reaktorius buvo išjungtas, tačiau jame vis dar yra labai radioaktyvaus branduolinio kuro. Šiuo metu keturi iš kitų šešių reaktorių yra išjungti, todėl veikia tik vienas.
Dalis ekspertų teigia, kad didelio pavojaus, kad dar galėtų įvykti nelaimė, nėra.
Jėgainės reaktoriai turi storus betoninius apsauginius gaubtus, kurie būtų apsaugoję juos nuo išorinės tankų ir artilerijos ugnies, AP sakė Jonas Volfsthalas, kuris B.Obamos administracijos laikais JAV Nacionalinio saugumo tarnyboje dirbo vyresniuoju ginklų kontrolės ir neplatinimo direktoriumi.
Panašiai kalbėjo ir „Guardian“ kalbintas Londono imperinio koledžo ekspertas dr. Markas Wenmanas.
„Jėgainės reaktoriaus konstrukcija yra palyginus moderni. Pagrindiniai reaktoriaus komponentai yra didžiulio betoninio statinio viduje, betonas dar sutvirtintas ir plienu. Statinys gali atlaikyti išorinius tiek gamtinius, tiek žmogaus sukeltus įvykius, pavyzdžiui, lėktuvo katastrofą ar sprogimą. Be to, reaktoriaus branduolys yra sandariame plieniniame konteineryje su 20 cm storio sienomis. Ši konstrukcija labai skiriasi nuo Černobylio reaktoriaus, kuris neturėjo apsauginio statinio. Todėl, mano nuomone, dabar, kai reaktoriai saugiai sustabdyti, elektrinėje nėra jokio realaus pavojaus“, – sakė M.Wenmanas.
Bristolio universiteto profesorius Tomas Scottas „Guardian“ sakė, kad reaktoriai Zaporižios elektrinėje yra slėginiai vandens reaktoriai ir neturi grafitinių branduolių, kurie galėtų užsidegti, kaip Černobylyje.
Jo teigimu, pati reaktorių konstrukcija turėtų reikšti, kad jie yra gana atsparūs bet kokiems išoriniams trikdžiams. Todėl jis teigė nesąs pernelyg susirūpinęs, kad netyčinis pažeidimas galėtų sukelti didelį branduolinį incidentą.
Kita vertus, pabrėžė jis, jei į reaktorius būtų taikomasi tyčia, tai keltų didesnį pavojų.
Tačiau nors Zaporižios atominė elektrinė yra kitokios konstrukcijos nei Černobylio ir apsaugota nuo gaisro, branduolinės saugos ekspertai ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įspėja, kad karas tokiuose objektuose ir šalia jų kelia didžiulę riziką ir dėl kitų priežasčių.
Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos reguliavimo institucija išreiškė susirūpinimą dėl to, kad jei dėl kovų nutrūktų elektros energijos tiekimas į atominę elektrinę, ji būtų priversta naudoti mažiau patikimus dyzelinius generatorius, kad avariniu atveju būtų tiekiama energija veikiančioms aušinimo sistemoms.
Šių sistemų gedimas gali sukelti nelaimę, panašią į tą, kuri įvyko Japonijos Fukušimos elektrinėje, kai 2011 m. dėl galingo žemės drebėjimo ir cunamio buvo sugadintos aušinimo sistemos ir trys reaktoriai išsilydė.
Branduolinės energetikos ekspertas, Sidnėjaus universiteto Cheminės ir biomolekulinės inžinerijos mokyklos profesorius Davidas Fletcheris, pažymėjo, kad net ir reaktorių išjungimas nepadėtų, jei sugestų aušinimo sistema.
„Tikrasis nerimas kyla ne dėl katastrofiško sprogimo, koks įvyko Černobylyje, bet dėl aušinimo sistemos, kuri reikalinga net ir išjungus reaktorių, pažeidimų, – sakė jis savo pareiškime. – Būtent dėl tokio pobūdžio pažeidimų įvyko Fukušimos avarija."
Kaip naktį iš ketvirtadienio į penktadienį savo kalboje sakė V.Zelenskis, tokios avarijos pasekmės būtų plataus masto ir skaudžios.
„Jei įvyks sprogimas, tai bus pabaiga visiems. Pabaiga Europai. Europos evakuacija“, – sakė jis, ragindamas valstybes spausti Rusijos vadovybę nutraukti kovas prie elektrinės.
„Tik neatidėliotini Europos veiksmai gali sustabdyti Rusijos karius. Neleiskite, kad Europa žūtų nuo katastrofos atominėje elektrinėje“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Pasaulis ragina nutraukti kovas
Po išpuolio Zaporižioje JAV prezidentas Joe Bidenas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir kiti paragino nedelsiant nutraukti ten vykstančias kovas.
Po pokalbio su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi paragino visas šalis „susilaikyti nuo veiksmų“, galinčių kelti pavojų Ukrainos branduolinėms elektrinėms.
D. Šmyhalas paragino Vakarų valstybes uždaryti dangų virš šalies branduolinių elektrinių.
„Tai viso pasaulio saugumo klausimas!“ – sakė jis pareiškime.
R.Grossi penktadienį pasisiūlė vykti į Černobylį derėtis su Kyjivu ir Maskva dėl Rusijos užpultos Ukrainos branduolinių objektų saugumo užtikrinimo.
„Tiek Rusijos Federacijai, tiek Ukrainai nurodžiau galįs kuo greičiau keliauti į Černobylį“, – žurnalistams sakė R.Grossi.
„Abi šalys svarsto“ tokią galimybę, pridūrė jis.
Ukrainoje taip pat yra Černobylio atominė elektrinė, iš kurios vis dar sklinda radioaktyvumas ir kurią invazijos pradžioje Rusijos pajėgos užėmė po įnirtingo mūšio su Ukrainos nacionaline gvardija, saugojusia šį objektą.
Šią savaitę kreipdamiesi pagalbos į TATENA Ukrainos pareigūnai teigė, kad Černobylio atominės elektrinės personalas yra išsekęs, nes yra Rusijos įkaitai ir negali laikytis įprastos darbe rotacijos.
R.Grossi anksčiau šią savaitę kreipėsi į Rusiją, prašydamas leisti Černobylio darbuotojams „saugiai ir veiksmingai atlikti savo darbą“.
Savaitgalį vykusių kovų metu Rusijos ugnis taip pat smogė radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginiui Kyjive ir panašiam įrenginiui Charkive.
Abiejuose buvo saugomos mažo radioaktyvumo atliekos ir apie jokį radioaktyviųjų medžiagų išmetimą nepranešta, tačiau R.Grossi teigė, kad šie incidentai turėtų būti įspėjimas.
Carnegia tarptautinės taikos fondo Branduolinės politikos programos vienas iš direktorių Jamesas Actonas AP sakė, kad paprastas raktas į objektų saugumą – nedelsiant nutraukti bet kokias karines operacijas aplink juos.
„Įprastomis aplinkybėmis tikimybė, kad reaktorius praras galią, o avariniai dyzeliniai generatoriai bus sugadinti ir nebus greitai tinkamai suremontuoti, yra labai, labai maža. Tačiau karo metu visi šie skirtingi gedimai, kurie turėtų įvykti, kad reaktorius būtų pažeistas ir išsilydytų, yra daug labiau tikėtini nei taikos metu“, – sakė jis.
Situacija Lietuvoje
Radiacinės saugos centras Lietuvoje penktadienį pranešė, kad radiacinis fonas Lietuvoje dėl karinių veiksmų Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje nepakitęs, o meteorologinės sąlygos palankios – vėjas pučia nuo Lietuvos.
„Situacija toliau stebima, apie jos galimus pasikeitimus nedelsiant informuosime“, – pranešime spaudai teigia Radiacinės saugos centras.
Radiacinės saugos specialistai nuolat (24/7) stebi radiacinį foną Lietuvoje ir apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, nedelsiant informuoja atsakingas institucijas ir gyventojus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad gyventojams kalio jodido tablečių vartoti nereikia.
Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė penktadienį sakė, jog saugai svarbias sistemas elektrinėje ir toliau valdo ukrainiečiai.
„Rusai yra apsupę atominę elektrinę, bet personalas, kuris valdo saugai svarias sistemas, dirba tas pats. Tai yra ukrainiečių patyrę specialistai“, – per spaudos konferenciją Vyriausybėje penktadienį teigė R.M.Stasiūnaitienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Rusijos pajėgų veiksmus puolant Ukrainos atomines elektrines pavadino branduoliniu terorizmu.
„Rusijos atakos prieš civilius atominius objektus Ukrainoje yra branduolinio terorizmo aktas ir nusikaltimas žmogiškumui. Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva, taip pat gali būti paversta Rusijos ginklu“, – tviteryje penktadienį rašo prezidentas.
Jis paragino tarptautinę bendruomenę nedelsiant sureaguoti į „Rusijos branduolinius nusikaltimus“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad dėl Zaporižios atominės elektrinės apšaudymo turi būti sušaukta Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, o aplink Ukrainos atomines elektrines – sukurtos apsaugos zonos.
Parengta pagal AP ir „The Guardian“.
