Nemažai analitikų sutinka, kad S.Abdeslamo, kuris buvo vienas iš teroro išpuolių Paryžiuje organizatorių, areštas gali būti viena priežasčių, kodėl teroristai dabar surengė teroro išpuolius Briuselyje.
Spėjama, kad galbūt teroristai jau anksčiau rengė teroro aktus, tačiau S.Abdeslamo sulaikymas paskatino juos šiuos išpuolius paankstinti, baiminantis, kad šis gali išduoti planuojamų išpuolių detales.
Kova dėl situacijos kontrolės
„The Guardian“ apžvalgininkas Jasonas Burke'as teigia, kad šiuo metu kyla daugybė klausimų, į kuriuos dar nėra atsakymų. Ar šie išpuoliai buvo kerštas už S.Abdeslamo sulaikymą? Ar tai įrodymas, kad susiformavo naujas teroristinis tinklas? Ar tai liudija, jog S.Abdeslamo organizacinis tinklas, nepaisant jo sulaikymo, vis dar veikia? O galbūt yra visai kitos priežastys?
Apžvalgininkas teigia, kad šie išpuoliai dar kartą patvirtino kelis dalykus apie terorizmą Europoje.
Pirmas – teroristų keliamas pavojus Europoje gali didėti ar mažėti, tačiau jis neišnyksta, suėmus vieną žmogų, kad ir kiek jis svarbus ar ieškomas buvo. Penktadienį įvykęs S.Abdeslamo suėmimas dabar nebeatrodo toks reikšmingas, kaip atrodė praėjusios savaitės pabaigoje.
Tai netgi nesusiję su kerštu, o tiesiog su savo niekur nedingstančių galimybių demonstravimu. Jie gali būti parklupdyti, tačiau sako, kad nepasidavė.
Antras – tiek teroristai, tiek su jais kovojančios specialiosios tarnybos bando demonstruoti, kad būtent jie kontroliuoja situaciją. Tai turi tiek praktinį, tiek psichologinį aspektą. Antiteroristinėms organizacijoms svarbu gauti informaciją apie teroristus kaip įmanoma anksčiau, kad spėtų užkirsti kelią galimiems išpuoliams – padaryti taip, kad net neliktų laiko suplanuoti naują teroro aktą. Jų tikslas – vykdyti nuolatinį spaudimą. Tuo tarpu teroristams svarbu parodyti, kad jie vis tiek sugeba terorizuoti, mobilizuotis ir sėti smurtą. Tai netgi nesusiję su kerštu, o tiesiog su savo niekur nedingstančių galimybių demonstravimu. Jie gali būti parklupdyti, tačiau sako, kad nepasidavė.
Skubėjo, kol neišardė tinklo?
Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas sekmadienį sakė, kad S.Abdeslamas prisipažino, jog Belgijos sostinėje planavo naują teroro aktą. Jis sakė, kad kratų metu atrasta daug ginklų, taip pat demaskuotas naujas teroristinis tinklas.
Gali būti, kad šis tinklas sugebėjo smogti dar prieš specialiosioms tarnyboms jį išdraskant. Gali būti, kad jam priklauso du vyrai, kurie irgi vaidino svarbų vaidmenį Paryžiaus išpuoliuose – 31-erių Mohamedas Abrini, kuris yra S.Abdeslamo vaikystės draugas, bei Soufiane Kayal slapyvardžiu žinomas džihadistas.
Tačiau šiam tinklui priklauso daugybė kitų. Tai įrodo faktas, kiek laiko S.Abdeslamui pavyko slapstytis ir kiek daug žmonių padėjo jam išvengti pareigūnų. Tai yra Europos islamiškojo ekstremizmo tikrovė. Jį sudaro ne vieniši vilkai, o nedidelis skaičius svarbių žmonių, kuriuos globoja didesnės bendruomenės ar rajonai, kur daug žmonių simpatizuoja radikaliajam islamui. Šie žmonės arba patys pritaria ekstremizmui, arba bent jau pasiruošę padėti teroristams dėl šeimos, bendrų pažįstamų ar kokių kitų ryšių.
Pareigūnams iškylanti problema yra tai, kad žmonės, kurie neseniai tik palaikė ekstremistus, nesunkiai ir patys gali tapti teroro aktų vykdytojais susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
Pareigūnams iškylanti problema yra tai, kad žmonės, kurie neseniai tik palaikė ekstremistus, nesunkiai ir patys gali tapti teroro aktų vykdytojais susiklosčius tam tikroms aplinkybėms – pavyzdžiui, sulaikius kokį svarbų asmenį arba gavus nurodymą iš aukščiau, galbūt net iš užsienio.
Nepaisant to, kad ekstremizmo ideologija yra globali, o tokios grupuotės kaip „Islamo valstybė“ ar „al-Qaeda“ veikia tarptautiniu mastu, teroristinė veikla yra visiškai lokali.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius beveik visos atakos Europoje buvo vykdomos toje vietoje gyvenančių žmonių, kurie surengė išpuolius vietoje gautais ginklais. Panašu, kad ir teroro atakos Briuselyje bus vienas tokių atvejų.
