Popiežius nemirė, tegyvuoja naujas popiežius
Kovo 13 dieną iš kamino virš Siksto koplyčios pakilo baltas dūmas, skelbdamas naują erą Vatikane – „habemus papam!“ Prieš mėnesį Benediktas XVI visus nustebino, tapdamas pirmuoju popiežiumi per šešis šimtmečius, palikusiu Šventąjį Sostą dar būdamas gyvas. O jo įpėdinis – ne tik pirmasis Pranciškaus vardą pasirinkęs pontifikas, bet ir pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos. Ir dargi jėzuitas bei futbolo fanas!
Argentinietis Jorge Bergoglio, arba popiežius Pranciškus, nuo pat pradžių parodė ketinantis būti bažnyčios reformatoriumi ir vargšų užtarėju. Vatikaną jis supurtė finansinėmis reformomis ir pareiškimais apie homoseksualumą, moteris ir kapitalizmą, kurie, nors ir atsargūs, iš Romos popiežiaus lūpų skamba beveik kaip revoliuciniai šūkiai.
Sprogimai prie Bostono maratono finišo linijos
Balandžio 15 dieną prie pat Bostono maratono finišo nugriaudėjus dviem sprogimams žuvo trys žmonės, per 260 buvo sužeista ir sukrėsta visa šalis.
Netrukus FTB paprašė visuomenės pagalbos, kad nustatytų dviejų jaunuolių, užfiksuotų neryškiuose apsaugos kamerų įrašuose, tapatybes. Vos po kelių valandų sprogimų kaltininkų paieška pasuko dramatiška linkme – broliai Džocharas ir Tamerlanas Carnajevai, bandydami pabėgti vogtu visureigiu, nušovė policininką ir apsišaudė su kitais pareigūnais.
26 metų Tamerlanas susišaudymų metu žuvo. Jo septyneriais metais jaunesnis brolis Džocharas pabėgo. Tačiau kitą dieną valstijos pareigūnai uždarė Bostono viešąjį transportą ir paragino gyventojus užsirakinti namuose – vienas seniausių Amerikos didmiesčių buvo paralyžiuotas.
Policija galų gale rado sužeistą Džocharą besislepiantį nedidelėje valtyje. Jam pateikta 30 kaltinimų dėl Bostono maratono sprogdinimų.
Už pigius drabužius Vakaruose moka Bangladešo darbininkai, kartais gyvybe
Balandžio mėnesį Bangladešo sostinės Dakos priemiesčiuose sugriuvęs „Rana Plaza“ pastatas – tai viena skaudžiausių pastarojo meto pramoninių nelaimių, nusinešusi per 1,1 tūkst. gyvybių.
Nelaimė paskatino diskusijas apie apgailėtinas sąlygas, kuriomis dirba apie 4 mln. šalies tekstilės pramonės darbininkų, tiekiančių pigias prekes Europos ir Amerikos drabužių parduotuvių tinklams.
Lapkričio mėnesį „Walmart“, „Gap“, H&M ir kitų tinklų atstovai sutiko sugriežtinti standartus savo tiekėjams. Tačiau kol kas pažanga menka – vėliau panašiuose fabrikuose kilę gaisrai nusinešė mažiausiai 18 gyvybių, o Bangladešo darbininkai vis dar bando išsireikalauti didesnių algų. Jų pajamos – vienos mažiausių pasaulyje.
Edwardas Snowdenas atskleidžia, kad gyvename 1984-aisiais
Šūsnis slaptų dokumentų, nutekintų buvusios JAV Nacionalinės saugumo agentūros darbuotojo Edwardo Snowdeno, atskleidė neįtikėtiną JAV šnipinėjimo operacijų šalies viduje ir įvairiose pasaulio vietose mastą.
Be to, birželio 6 dieną pradėjusios aiškėti paslaptys grasina pagadinti Vašingtono santykius su svarbiausiais tarptautiniais partneriais. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, sužinojusi, kad amerikiečiai galėjo klausytis jos telefoninių pokalbių, pareikalavo Baltuosius rūmus pasiaiškinti, o Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff atšaukė vizitą JAV. Vėliau Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje ji skundėsi dėl „išpuolio“ prieš jos šalies suverenitetą.
Atskleista informacija supurtė ir JAV informacinių technologijų milžines, kurios, anot dokumentų, galėjo bendradarbiauti su žvalgyba renkant duomenis apie eilinius šalies piliečius. Be to, šnipinėjimo skandalas suteikė progą prisiminti Šaltąjį karą ir rungtyniavimą tarp Vašingtono ir Maskvos – būtent čia prieglobstį gavo šiuo metu žinomiausias Amerikos bėglys E.Snowdenas.
Kada baigsis Egipto revoliucija?
Liepos 3 dieną Egipto armijos vadas Abdulas Fatah el-Sisi pranešė, kad kariuomenė nušalina demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Morsi nuo šalies valdymo. Milijonai egiptiečių žinią sutiko džiugiai – prieš tai daugelis jų išėjo į gatves, protestuodami prieš metus šalį valdžiusį islamistų prezidentą, kuris, pasak jų, skaldė šalį ir naudojosi postu tik tam, kad sustiprintų Musulmonų brolijos, gana radikalios islamistų organizacijos, pozicijas.
Tačiau po prezidento nušalinimo į gatves išėjo ir M.Morsi rėmėjai. Kariuomenės remiama laikinoji vyriausybė galų gale susidorojo su Musulmonų brolijos lyderiais ir rėmėjais, o rugpjūčio 14 dieną dviejose protestuotojų stovyklose įvykdyto reido metu žuvo daugybė žmonių.
Nors vis labiau įsitvirtinantis technokratinis režimas teoriškai ruošia Egiptą demokratijos sugrįžimui, žiaurus elgesys su oponentais verčia suabejoti, ar 2011-aisiais diktatorių Hosni Mubaraką nuvertusi šalis nebus grįžusi ten, nuo kur pradėjo. Lapkritį duotame interviu Abdulas Fatah el-Sisi užsiminė, kad neatmeta galimybės dalyvauti 2014-aisiais vyksiančiuose rinkimuose.
Sirijos cheminis ginklas ir karas, kuris vos neįvyko
Rugpjūčio pabaigoje pasaulio žiniasklaidą pasiekė pranešimai, kad jau kurį laiką Sirijoje siaučiančiame ir 100 tūkst. gyvybių nusinešusiame pilietiniame kare žengtas neleistinas žingsnis – su sukilėliais kovojantis prezidentas Basharas al-Assadas panaudojo zarino dujas.
Kraupūs vaizdo įrašai, kuriuose matyti cheminiu ginklu nunuodyti moterys ir vaikai, sukėlė audringą reakciją tarptautinėje bendruomenėje, kuri iki tol iš šalies stebėjo jau dvejus metus trunkantį kruviną Sirijos pilietinį karą.
Praėjus dešimčiai dienų JAV prezidentas Barackas Obama paviešino žvalgybos ataskaitas, kad Sirijos režimas panaudojo tarptautinės teisės draudžiamas dujas bei nužudė mažiausiai 1429 žmones, ir pranešė ketinantis prašyti Kongreso leidimo pasiųsti JAV karines pajėgas, kad sunaikintų cheminio ginklo laikymo bazes.
Įtampa nuolat augo, pasauliui laukiant dar vieno JAV įsikišimo Artimuosiuose Rytuose, bet jis taip ir neįvyko. Artimiausia B.Assado rėmėja Rusija paskutinę minutę įtikino Damaską perduoti savo cheminio ginklo atsargas Jungtinėms Tautoms. Iki tol neigęs apskritai kaupęs draudžiamas chemines medžiagas, B.Assado režimas, kaip pranešama, drausmingai bendradarbiauja su JT inspektoriais.
Tuo tarpu pilietinis karas tebesitęsia, griaudamas miestus ir ardydamas bendruomenes. Sukilėliai – gana netvirta įvairių sukarintų grupuočių koalicija – skaldosi, o priešiškai nusiteikusios islamistų ir pasaulietininkų grupuotės kartais netgi susiremia tarpusavyje. 2014 metų pradžioje Ženevoje planuojamos taikos derybos, tačiau optimizmo mažai.
Atostogos Vašingtone, kurių niekas nelaukia
JAV Kongresui nesugebėjus susitarti dėl biudžeto, spalio pradžioje daugelis JAV federalinės valdžios institucijų dvi savaites nedirbo.
Pirmąjį valdžios paralyžių per beveik du dešimtmečius sukėlė grupė ypač radikaliai nusiteikusių respublikonų, kurie siekė sužlugdyti prezidento Baracko Obamos priimtą naująjį sveikatos apsaugos įstatymą.
Federalinių institucijų darbas buvo atnaujintas po 16 dienų, parlamentarams sutarus dėl trumpalaikio sprendimo, tačiau, pasak „Standard and Poor's“, JAV ekonomikai priverstinės atostogos kainavo 24 mlrd. dolerių.
Ar tai audra? Ar uraganas? Ne, tai – supertaifūnas „Haiyan“
Lapkričio pradžioje Filipinus nusiaubė stipriausia audra per mažiausiai du dešimtmečius, taifūnas „Haiyan“. Vėjo gūsiai iki 300 km per valandą nusirito centriniais Filipinų regionais ir nušlavė dalį Taklobano miesto. Nepaisant pasiruošimų taifūnui ir beveik 800 tūkst. žmonių evakuacijos, audra nusinešė daugiau nei 5 tūkst. gyvybių, o 2 mln. žmonių liko be namų.
Tarptautinė bendruomenė suskubo pademonstruoti gerą valią – bei užsidirbti diplomatinių taškų – ir suteikti Filipinams finansinę pagalbą. Kinija, kuri su šia salų šalimi nesutaria dėl teritorinių vandenų, sulaukė nemažai kritikos, iš pradžių pasiūliusi varganus 100 tūkst. JAV dolerių – septyniolika kartų mažiau nei Naujoji Zelandija. Tuo tarpu JAV nepraleido progos darbais parodyti, kad nejuokavo, žadėdama daugiau dėmesio skirti Azijos politikai. Vašingtonas pažadėjo 37 mln. JAV dolerių pagalbos ir išsiuntė lėktuvą su gelbėjimo darbams būtiniausiais reikmenimis.
Iranas sutinka pasikalbėti apie bombą
Pasaulis suprato, kad naujasis Irano prezidentas Hassanas Rouhani nusiteikęs išbandyti sušvelninti šalies konfrontaciją su Vakarais, kai šis „Twitter“ žinute pasveikino žydus su žydų naujaisiais metais.
Per keletą mėnesių H.Rouhani ir jo naujasis ministrų kabinetas pakeitė atmosferą Irane, kurį buvusio prezidento Mahmoudo Ahmadinejado karinga retorika buvo pavertusi tarptautinės bendruomenės atstumtuoju. Rugsėjo mėnesį, sužavėjęs pasaulio žiniasklaidą JT Generalinėje Asamblėjoje, H.Rouhani telefonu pasikalbėjo su JAV prezidentu Baracku Obama – šių dviejų valstybių vadovai tiesiogiai nebendravo nuo pat Irano revoliucijos prieš tris dešimtmečius.
Lapkritį Iranas preliminariai susitarė su JAV ir kitomis pasaulio lyderėmis pristabdyti savo branduolinę programą mainais į sankcijų, dusinančių šalies ūkį, sušvelninimą. Skeptikų netrūksta – garsiausiai dėl susitarimo raukosi Izraelis – tačiau tai gali būti naujos eros Islamo Respublikoje ir visuose Artimuosiuose Rytuose pradžia.
„Maximos“ stogas, sugriovęs Latvijos vyriausybę
Lapkričio 21 dienos, ketvirtadienio, vakarą pirkėjai ramiai rinkosi prekes viename iš Rygos „Maxima“ prekybos centrų, kai ant jų užvirto kelios tonos betono. Prieš tai kelis kartus buvo įsijungusi priešgaisrinė signalizacija, tačiau pirkėjų ir darbuotojų iš pastato niekas neevakavo.
Per griūtį žuvo 54 žmonės. Latvija paskelbė trijų dienų gedulą, o Lietuva solidarizuodamasi gedėjo vieną dieną. Kitą savaitę dėl tragedijos netgi atsistatydino premjero Valdžio Dombrovskio vyriausybė.
Tuo tarpu kiti bandė atsakomybės vengti. Pirmoji iškilusi mįslė – kam priklauso sugriuvęs pastatas. „Maxima“ pareiškė, kad jį tik nuomojasi, tačiau gretai paaiškėjo, kad iš tiesų tai ne visai tiesa. Tuo tarpu „Maxima Latvija“ vadovas Gintaras Jasinskas, netrukus po griūties surengęs spaudos konferenciją, turėjusią padėti suvaldyti tikrą viešųjų ryšių krizę, pareiškė, kad „Maxima“ neturi dėl ko jaustis kalta. Nors G.Jasinskas iškart buvo atleistas, „Maxima“ ateitis kaimyninėje rinkoje vis dar abejotina.
Oranžinė revoliucija, antras bandymas
Labiausiai Rytų partnerystės suvažiavimo laukė Lietuva – lapkričio gale planuotas ES viršūnių susitikimas turėjo karūnuoti pirmininkavimą ES Tarybai, o jame asociacijos ir laisvos prekybos sutartį pasirašysianti Ukraina žengti didelį žingsnį į Vakarus. Ir, dar svarbiau, tolyn nuo Rusijos.
Tačiau likus vos savaitei iki suvažiavimo Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius – kurį iki tol Maskva ir grasinimais, ir vilionėmis bandė atbaidyti nuo ES – pareiškė, kad sutarties nepasirašys. O juk ką prezidentas nusprendžia, taip ir būna, tiesa?
Tik ne Ukrainoje. Tūkstančiai žmonių Kijeve ir kituose miestuose išėjo į gatves, protestuodami prieš savavališkus valdžios sprendimus. Aistras dar labiau pakurstė prieš protestuotojus panaudota jėga.
Opozicija reikalauja pirmalaikių prezidento ir parlamento rinkimų, o V.Janukovyčius tvirtina niekur nesitrauksiantis. Ar Ukrainoje bus antroji Oranžinė revoliucija?
